Ingridos Šimonytės Vyriausybė paliko bombą verslui: nuo rytdienos sutriks eksportas į daugelį šalių

Tačiau verslas sako, kad tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė mostelėjo taip, kad kai kurių prekių iš Lietuvos negalima oro transportu eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką ar tolimąsias Pietryčių Azijos šalis.

Dėl netikėtų kliūčių neoficialiai skundžiasi tiek daugelis gamintojų, tiek logistikos bendrovių.

Eksportuoti bus galima tik į 10 valstybių

Nauja valdžia, regis, pripažįsta klaidą ir žada ją taisyti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekspertai: svarbiausias 2024-ųjų ekonomikos įvykis – „Teltonikos“ pareiškimas

Ministras Savickas atsakė, ką darys sprendžiant „Teltonikos“ skandalą: „Mes tik galime išlošti“

Siūloma dar metams pratęsti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Gruodžio pradžioje, prieš pat naujo ministrų kabineto priesaiką, senoji Vyriausybė nusprendė uždrausti kai kurių prekių (pavyzdžiui, elektronikos ir kt.), priskiriamų dvejopai paskirčiai, eksportą iš Lietuvos. 

Daugelio įmonių tokių kaip „Teltonika“, „Ruptela“, „Hostinger“ ir daugelio kitų prekės patenka į šį sąrašą. Jas bus galima eksportuoti tik į 10 šalių, kurios laikomos ES partnerėmis. Apie tai naujienų portalą tv3.lt informavo patikimi šaltiniai.

Be minėtomis draugiškomis šalimis laikomos JAV, Japonija, Jungtinė karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija ir Islandija.

Į visas kitas valstybes skraidinti savo produkciją, kuri gali būti dvigubos paskirties, Lietuvos įmonės nuo sausio 1 d. negalės.

Pranešime žiniasklaidai Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja skubiai teiksianti atitinkamo nutarimo projektą.

Juo artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus siekiama stabdyti kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto iš Lietuvos draudimą.

Svarsto verslo perkėlimą į kitas šalis

Kaip sako, „Unicorns Lithuania” vadovė Gintarė Verbickaitė, sankcijų rusijai svarba nekvestionuojama.

„Jos turi būti realios ir veikiančios, tačiau bet kokie eksporto reguliavimo pokyčiai negali būti daromi skubotai ir tyliai, neįvertinus realaus poveikio šalies ekonomikai ir Lietuvos verslams.

Plataus poveikio ir skuboti sprendimai, ypač kai nėra galimybės jiems tinkamai pasiruošti, daro reikšmingą įtaką bet kokios srities verslo veiklai, skatina svarstyti veiklos perkėlimą į šalis, kuriose teisinė aplinka yra stabilesnė“, – komentavo asociacijos vadovė.

Anot jos, technologijų sektoriaus augimas yra esminis veiksnys, galintis užtikrinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi nepriklausomai nuo geopolitinės situacijos ar ekonominių ciklų regione. Inovatyvius, globaliai konkurencingus produktus kuriančios įmonės iš Lietuvos sėkmingai parduoda ir eksportuoja savo paslaugas bei produktus visame pasaulyje, o pajamas apskaito Lietuvoje ir taip reikšmingai papildo Lietuvos biudžetą.

Esą prieš įvedant papildomus ribojimus būtina įvertinti tiek jų naudą siekiamų tikslų įgyvendinimui, tiek poveikį verslui bei užtikrinti, kad laikas pasiruošti pokyčiams būtų pakankamas.

„Kai kalbame apie reguliacinę aplinką, Lietuva dažnai nueina griežtesniu keliu, nei kitos ES šalys. Taip sumažinami Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumo rodikliai ir dažnu atveju skatinamas verslo dalies ar net visų veiklų iškėlimas į kitas ES šalis – šią tendenciją jau stebime.

Nesiimant veiksmų sukurti palankesnes verslui sąlygas Lietuvoje, ilgainiui matysime didelį neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Lietuva, būdama maža ir neturinčia kitokių išteklių valstybe, turi siekti tapti konkurencingiausia šalimi Europoje aukštos pridėtinės vertės srityje ir užtikrinti kuo lankstesnę, patrauklesnę erdvę proveržiui“, – komentavo G. Verbickaitė.

„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas palaiko dvigubos paskirties produktų eksporto kontrolės ir priežiūros mechanizmų būtinybę, tačiau pastebi, kad tam turi būti tinkamai pasiruošta – išdiskutuota su verslu ir profesionaliai iškomunikuota.

„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojančią tvarką, kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis.

Nors Europoje ir mūsų Baltijos kaimynėse ekonominė situacija yra pakankamai įtempta ir regionas turi didelių iššūkių su konkurencingumu, Lietuva pastaruoju metu demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą. Ir konkurencingas aukštos pridėtinės vertės eksportas yra viena pagrindinių to priežasčių. Daiktų internetas, telematika ir kitos inovacijos yra vienos esminių Lietuvos bendrojo vidaus produkto, sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių augimo sričių“, – sako S. Černiauskas. 

Žada problemą greitai spręsti

Pasak ministerijos, eksporto draudimą vienu paskutiniųjų savo sprendimu priėmė praėjusi Vyriausybė.

„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolimesniam eksportui.

Sprendimas niekaip nepasiekia tikslo, tik sukuria papildomus suvaržymus ir nuostolius mūsų pačių verslui. Artimiausio Vyriausybės posėdžio metu sieksime koreguoti  sprendimą, pateiksime racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apeidinėjimą“, – pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. 

Anot jo, priimant jau trečiadienį įsigaliojančius pakeitimus nebuvo atliktas sprendimo poveikio ekonomikai ir verslo įmonėms vertinimas, nebuvo pateikta informacijos kiek į kokias šalis keliauja dvejopos paskirties prekės, eksporto partnerių sąrašas sumažintas vos iki 10-ies šalių, neatsižvelgiama į kaimyninių valstybių nustatytą reguliavimą. 

Ministras ketina inicijuoti papildomas diskusijas su suinteresuotomis šalimis ir pasiūlyti mechanizmus, kurie leistų užtikrinti tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek minimalų poveikį Lietuvos verslo aplinkai.

„Turime kurti sąlygas, kuriose verslas galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, išlaikydamas konkurencingumą. Toks balansavimas yra būtinas, siekiant ilgalaikės naudos tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Nesuprantami yra sprendimai, kurie įsigalioja per savaitę, verslui nepaliekant jokių galimybių atitinkamai reaguoti“, – pridūrė ministras.

Vyriausybės sprendimas riboti eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių buvo priimtas gruodžio pradžioje, apie sprendimą verslo bendruomenė tikina sužinojusi tik iš verslo partnerių prieš pat Kalėdas.

Šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą.