VMI skolas nusirašyti galėtų arba per 45, arba per 180 dienų, o vėliau jos būtų perduodamos antstoliams.
Pirmu atveju skolininką VMI greičiau antstoliams perduotų, jeigu jis neturėtų sąskaitos arba kitas jo skolas išieško antstolis. 180 dienų terminas galiotų turintiems sąskaitas, o jeigu į jas per tą laiką neįplauktų pinigų, išieškojimas pereitų antstoliams.
VMI daugiau teisių suteikti norima siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą – skolos būtų susigrąžinamos greičiau, nes VMI pati galėtų nusirašyti skolas. Taip pat sumažėtų administracinė našta, nes nereikėtų dalies skolų perduoti antstoliams, veiktų vieno langelio principas – vietoj kelių institucijų baudas administruotų VMI.
Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms ir dėl jų parlamentarai balsuos kitą savaitę.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, VMI dabar gali nusirašyti tik mokestines nepriemokas. Tokia tvarka, esanti apie 12 metų, palanki antstoliams.
„Antstoliai šią situaciją, kai pati VMI negali nusirašinėti skolų, vadina grietinėle ir bando visais būdais tą grietinėlę apsaugoti“, – teigė jis.
„Vienu atveju, toks nusirašymas kainuotų 2 eurai nuo sąskaitos, kurį administruotų VMI, ir kitu atveju, pavėlavus žmonėms dėl vienokių ar kitokių priežasčių susimokėti, nurašymas nuo sąskaitos galiotų pagal antstolių įkainius. 60 eurų skola gali virsti papildomai 163 eurų administravimo išlaidų“, – aiškino M. Lingė.
Anot jo, pataisos bus aktualios apie 88 tūkst. žmonių.
Komiteto vadovo teigimu, pakeitimai naudingi ir antstoliams: „Nebereikės vargti su beviltiškomis bylomis, jos nebebus perduodamos, jiems nebereikės palaikyti proceso, mažės administravimo kaštai“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, pakeitimai duos daug naudos, bet ji įžvelgia ir pavojų.
„Realiai tiktai vienintelis minusas yra žiūrint į šitą įstatymą – tai ilgas terminų laikotarpis – 180 dienų. Jis galėjo būti ženkliai trumpesnis – 90 (...), tai tikrai greičiau ir operatyviau išieškotume lėšas“, – Seime per pataisų svarstymą kalbėjo parlamentarė.
Liberalas Andrius Bagdonas irgi įsitikinęs, kad 180 dienų terminas yra per ilgas, siūlė jį sutrumpinti iki 45 dienų, bet jo iniciatyvai Seimas nepritarė.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė įspėjo, kad termino trumpinimas naudos neduotų ir VMI greičiau neišieškotų pinigų: „Tai tiesiog greičiau žmogų atiduotų antstoliams“.
„Jeigu VMI gali išieškoti už du eurus, kodėl, leidžiant informacinėms technologijoms tą padaryti, reikėtų mokėti antstoliams nuo 1,8 iki 10 kartų ar kartais didesnes sumas nuo santykinai nedidelės baudos?“ – svarstė ministrė.
Ji pabrėžė, kad reforma leis žmonėms skolas susimokėti nepatiriant didelių išlaidų, kai žmonės netyčia pamiršta ar dėl kitų priežasčių pražiopso baudų ar kitus mokėjimus valstybei ir tos prievolės išieškomos su labai dideliais kaštais.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis BNS yra sakęs, kad administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40–45 proc. visų skolininkų ir net apie 80–90 proc. – valstybės skolininkų. Policijos duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai pernai sausį–lapkritį sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
Dabar VMI gali išieškoti tik žmonių ir įmonių nesumokėtus mokesčius.
