Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę.
„Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų.
Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų. „Oxfam“ tikina, kad didžiąją dalį pokyčių gali sukelti klimato sąlygų pasikeitimas. Todėl kompanija skatina visus pasaulio lyderius reguliuoti maisto rinką investuojant į globalinio klimato fondą.
„Maisto sistema turi būti kruopščiai patikrinta, jei norime įveikti vis labiau kylančias maisto kainas ir stygiaus iššūkius“, – sakė „Oxfam“ generalinė direktorė Barbara Stocking.
„Nuo 1900 metų maisto kainos pakilo dvigubai“, – praneša Maisto ir žemės ūkio organizacija. „Oxfam“ duomenimis , per ateinančius 20 metų kainų pokyčių tendencija dar labiau paspartės. Naujausi tyrimai rodo, kad vargingiausi žmonės dabar išleidžia iki 80 proc. savo pajamų maistui: pavyzdžiui, Filipinuose žmonės maistui išleidžia keturis kartus didesnę savo atlyginimų dalį nei Jungtinės Karalystės gyventojai. Greitai vis daugiau žmonių gali tekti badauti dėl kylančių maisto produktų kainų.
Pranešama, kad kai kurios šalys jau šiandien susiduria su visuomenėsmaitinimo problemomis:
- Gvatemaloje 865 tūkst. žmonių susiduria su maisto trūkumu: valstybinės institucijos neinvestuoja į smulkių ūkininkų verslą ir verčiau palaiko importuoto maisto rinką.
- Indijoje žmonės išleidžia dvigubai daugiau pinigų maistui nei Jungtinėje Karalystėje; pavyzdžiui, jie moka 10 svarų už litrą pieno (apie 40 litų) ir 6 svarus už kilogramą ryžių.
- Azerbaidžiane pagaminamos kviečių produkcijos sumažėjo 33proc., o maisto kainos per metus nuo 2009 metų pakilo 20proc..
- Rytų Afrikoje 8 mln. gyventojų maisto trūkumas ištiko dėl sausros.
Pasak „Oxfam“, didžiausią smūgį gali kirsti klimato sąlygų pasikeitimas. Būtent dėl šios priežasties siūloma visiems pasaulio lyderiams investuoti į globalinį klimato fondą, kuris užtikrintų, kad žmonės, susidūrę su klimato sąlygų pokyčiais, turės galimybę auginti žemės ūkio produkciją savarankiškai ar gauti maistą, kurio jiems reikia.
Pasaulio Bankas taip pat įspėja, kad kylančios maisto produktų kainos gali privesti žmones iki skurdo.
„Oxfam“ planas:
„Oxfam“ tikina, kad priėmus naujas taisykles, kuriomis būtų reguliuojama maisto rinka, daugiau nebebus vargo ir bado. Taigi šalių vadovai turėtų:
- Skatinti produktų rinką ir reguliuoti ateities prekybą.
- Proporcingai didinti maito atsargas.
- Sustabdyti biokuro plėtros politiką.
- Investuoti į smulkius ūkininkus, ypač į moteris ūkininkes.
„Mes turime dirbti išvien, kad įveiktume šią krizę, – teigė B. Stocking. – Šiandien vienas iš septynių žmonių mūsų planetoje miršta iš bado, nors mūsų žemė gali išmaitinti kiekvieną.“
Rinkos veiksmingumas
Didžiosios Britanijos investicinio fondo vadybininkė Nicola Horlic BBC laidoje išreiškė priešingą nuomonę nei B Stocking. Pasak N. Harlic, svarbiau yra investuoti į stambius ūkius.
N. Harlic tikina, kad dideli ūkiai gali sukurti naujų darbo vietų vietiniams žmonėms ir būti papildomų pajamų šaltiniu. „Maži ūkiai niekada neišmaitins pasaulio ir nebus globalių problemų sprendimas. Reikia daugiau investuoti į žemės įdirbimą, nes yra daugybė ūkininkavimui tinkamų žemės plotų, kurie nėra panaudojami.“
