Švedijoje įsikūrusi bendrovė, kovo mėnesį, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą, nutraukusi ryšius su tiekėjais iš Baltarusijos, pripažino, kad negali visiškai atmesti sąsajų su kalinių darbu, ir patikino, jog atliks vidinį patikrinimą.
„Deja, pasaulyje nėra tokios stiprios sistemos, kuri galėtų garantuoti nulinę netinkamo elgesio riziką“, – pareiškė bendrovė.
„Ikea“ teigė, kad „nepripažįsta jokio priverstinio, pavergiamo ar įkalinimo darbo“ ir kad tiekėjai privalo laikytis standartų, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų.
„Disclose“ tyrimas atskleidė, jog kelios Baltarusijos įmonės, kurios dar neseniai buvo įtrauktos į „Ikea“ tiekėjų sąrašus, bendradarbiavo su mažiausiai penkiais kalėjimais ar pataisos kolonijomis šioje šalyje, tai yra naudojosi laisvės atėmimo bausmes atliekančiųjų darbo jėga.
„Tai ypač žiaurios priverstinio darbo stovyklos, pagarsėjusios dėl kankinimų, maisto ir sveikatos priežiūros trūkumo“, – pažymėjo Prancūzijos žiniasklaidos priemonė, įvardindama šias penkias įkalinimo įstaigas.
Kovo pradžioje „Ikea“ paskelbė stabdanti veiklą Rusijoje ir jos sąjungininkėje Baltarusijoje, o vėliau pranešė apie pasitraukimą iš šių abiejų valstybių.
„Ikea“ jau buvo patyrusi su kalinių darbo jėgos naudojimu susijusį skandalą. 2012-aisiais, po atlikto vidaus audito, inicijuoto po Švedijos tiriamosios žiniasklaidos nustatytų faktų, bendrovė pripažino, kad kai kurie jos tiekėjai naudojo priverstinį politinių kalinių darbą Rytų Vokietijoje praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.