Pasak grupės valdybos nario ir finansų vadovo Jono Rimavičiaus, dalies jėgainę valdančios įmonės Vilniaus kogeneracinė jėgainė akcijų pardavimą numato Europos Sąjungos (ES) paramos taisyklės.
„Pagal projektui gautos Europos Sąjungos paramos reikalavimus per šešis mėnesius nuo projekto įgyvendinimo mes turėsime inicijuoti 49 proc. turto (VKJ – BNS) pardavimą. Jis bus atliekamas laikantis standartų ir užtikrinant geriausią rezultatą“, – internetiniame seminare investuotojams antradienį sakė J. Rimavičius.
„Bendrovės akcijų pardavimas apims biokuro ir atliekų deginimo įrenginius“, – pridūrė jis.
Kada bus skelbiamas konkursas, kol kas neaišku.
„Ignitis grupė“ kartu Suomijos kapitalo bendrove „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“) taip pat valdo 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) – „Ignitis grupei“ priklauso 51 proc., o „Gren Lietuvai“– 49 proc. jėgainės akcijų.
„Gren Lietuvos“ atstovas Andrius Kasparavičius BNS teigė, kad bendrovė žino apie galimybę įsigyti 49 proc. VKJ akcijų, tačiau, pasak jo, dėl to nėra nuspręsta.
„Mes svarstome visas galimybes, kur tik galima būtų Lietuvoje investuoti energetikos sektoriuje, tačiau tai nereiškia atsakymo, kad mes konkrečiai svarstome dėl VKJ“, – BNS teigė A. Kasparavičius.
„Ignitis grupė“ pernai vasarį portalui „15min“ nurodė, jog Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas (EIB) ją įpareigojo išlaikyti 100 proc. VKJ akcijų iki projekto statybų pabaigos, o užbaigus projektą – surengti atvirą konkursą dėl 49 proc. akcijų pardavimo privačiam partneriui.
Investicijos į visą VKJ projektą siekia apie 420 mln. eurų, iš kurių 220 mln. eurų finansuojama skolintomis, 140 mln. eurų – Europos Sąjungos, o likusi dalis – 60 mln. eurų – „Ignitis grupės“ lėšomis.
EK 2018 metų sausį patvirtino papildomą beveik 140 mln. eurų paramą VKJ statyboms – EK dviem finansiniais sprendimais padalijo Sanglaudos fondo dotacijas pagal šią schemą: 90,8 mln. eurų skirta biokuro įrenginiui, o 48,5 mln. eurų – įrenginiui, gaminančiam energiją iš komunalinių atliekų.
2016 metų gruodį jėgainei skirta 190 mln. eurų vertės EIB paskola, kurią užtikrino Europos strateginių investicijų fondas (ESIF).
Be to, 2017 metų gegužę tuometinė „Lietuvos energija“, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) bei Vilniaus savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią „Lietuvos energija“ iš VŠT už 9,935 mln. eurų tų metų rudenį perėmė Vilniaus trečiąją termofikacijos jėgainę (TEC-3), o VŠT gavo teisę įsigyti iki 5 proc. VKJ akcijų su sąlyga, jei tam pritars Europos Komisija (EK), Europos investicijų bankas ir Konkurencijos taryba.
