„Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai. Palyginimui – Lenkijoje ir Estijoje daugiau nei pusė elektrinių vis dar naudoja iškastinį kurą“, – pranešime spaudai cituojamas bendrovės tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas.
Anot jo, bendra įrengtoji „žaliųjų“ elektrinių galia šių metų pradžioje siekė 82 GW, o didžiausi generaciniai pajėgumai įrengti Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 36 GW ir 27 GW), toliau rikiuojasi Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Vertinant pagal energijos šaltinius, didžiausi Baltijos jūros regiono generacijos pajėgumai sukaupti vėjo parkuose – jų bendra įrengtoji galia siekia beveik 35 GW. Po jų su 24,5 GW galia rikiuojasi hidroelektrinės, saulės energetika (19,7 GW) ir biokuras (2,9 GW).
„Tiek su Švedija, tiek su Lenkija, tiek su kitomis regiono šalimis mus jungia elektros kabeliai, tad galime sakyti, kad visose šiose šalyse pagaminta žalioji elektra pasiekia ir vartotojus Lietuvoje, ir atvirkščiai – tai, ką pagaminame čia, Lietuvoje, keliauja ir į kaimynines šalis, priklausomai nuo situacijos rinkoje“, – teigė E. Šegurovas.
Regiono mastu hidroelektrinių įrengtoji galia per pastaruosius dvejus metus išliko pastovi, tuo metu vėjo elektrinių augo daugiau nei 40 proc., o saulės – net 170 procentų.
