atsinaujinanti energetika

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies. Todėl Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga skatina gyventojus rinktis atsinaujinančios energijos šaltinius ir skiria tam reikšmingą finansinę paramą. Apie šios srities aktualijas kalbiname Lietuvos energetikos agentūros vadovę Agnę Bagočiūtę.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tarptautinė energijos prekybos ir turto valdymo bendrovė „Centrica Energy“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ supirks pernai Lietuvoje jos pastatytuose dviejuose vėjo ir viename saulės parke pagamintą elektrą.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) ketvirtadienį paskelbė kartu Japonijos automobilių pramonės lydere „Toyota“ kursianti varomas vandenilio kuro elementais varomus automobilių modelius.

Alytus tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris degindamas atliekas ne tik šildys namus, bet ir prigamins energijos elektra varomiems miesto autobusams. Taip miestas planuoja išleisti tris kartus mažiau pinigų autobusų degalams. Per penkerius metus Lietuvoje turėtų nelikti dyzelinu varomų maršrutinių autobusų, tik ar taip šalis netaps senų autobusų sąvartynu? Alytaus šilumos tinklų katilinėse esantis biokuras nuo šiol ne tik apšildys alytiškių namus, bet ir prigamins elektros autobusams.

Jurbarko rajono mokykla iš ESO gavo milijono eurų sąskaitą už saulės elektrinės prijungimą į tinklą. Mokykla tokių pinigų neturi, tad mokėti nesutinka. Po mėnesį trukusių derybų ESO galų gale sutiko prijungti mokyklos elektrinę nemokamai, tačiau triskart apribos galią. Po šio skandalo energetikos ministras jau žada kone 100 mln. eurų skirti ESO tinklui atnaujinti vietovėse, kuriose didžiausios eilės prisijungti saulės elektrines.

Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika Lietuvoje augo sparčiausiai regione, tvirtina bendrovė „Ignitis“. „Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose ketina investuoti apie 400 mln. eurų – 1,6 karto  daugiau nei skelbta anksčiau. Tai BNS penktadienį patvirtino „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis. Pasak jo, vietoj anksčiau planuotų 250 mln. eurų investicijų „European Energy“ į gamyklą ketina investuoti 400 mln. eurų – ji būtų didesnė nei planuota anksčiau.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Birželio 22 d. vykusioje konferencijoje „Renovacijos aktualijos“, kurią organizavo Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) buvo aptarti šalyje vykstantis modernizacijos procesai, iššūkiai bei apžvelgti nauji daugiabučių atnaujinimo tikslai. Itin daug dėmesio susilaukė atsinaujinančios energetikos klausimas ir jos taikymas gyvenamuosiuose daugiabučiuose.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Pastaraisiais metais auga gyventojų ir įmonių susidomėjimas saulės elektrinėmis, o jų užsakymų skaičius jau viršija numatytas prognozes. Saulės elektrinės gali ne tik padėti sutaupyti, bet ir visiškai padengti sąskaitas už elektrą, nes energiją gamina ištisus metus. Ekspertai pastebi, kad abejonės apie saulės šviesos trūkumą Lietuvoje turėtų būti panaikintos – jos yra pakankamai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Prieš kurį laiką įmonė „Vėjo projektai“, iki 2012 m. stačiusi vėjo jėgainių parkus, išsikėlė tikslą – greta atsinaujinančios energetikos vystyti ir ekologišką transportą. Taip gimė „Dancer Bus“ – elektriniai iš perdirbtų plastmasės butelių pagaminti autobusai. Pirmieji jų visai neseniai išriedėjo į Klaipėdos gatves.

Lietuvai atsisakant pasenusių elektros gamybos pajėgumų, šalis neabejotinai jų pritrūks, sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa, sako energetikos viceministras. Egidijaus Purlio teigimu, Lietuvos laukia rimti iššūkiai, pereinant nuo tradicinių prie atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI). „Turint omenyje pagrindinį šiuo metu Baltijos šalyse įgyvendinamą – sinchronizavimo – projektą, susidursime su dideliu lanksčios, stabilios ir nuspėjamos generacijos trūkumu.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Elektros energijos gamyba iš vėjo dar palyginti neseniai buvo vadinama nišine technologija. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vėjo energetika tapo reikšmingu pramonės sektoriumi, aprūpinančiu Europą švaria elektros energija už konkurencingą kainą. Asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, net 11 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp kurių – ir Lietuva, vėjo elektrinės pagamina daugiau kaip dešimtadalį joms reikalingos elektros energijos.

Saulės energetikos plėtotojai ragina ant daugiabučių namų statyti saulės modulius, o jų pagaminta elektra galėtų būti tiekiama šalia esančioms įmonėms. Idėjos iniciatoriai teigia, kad tam reikėtų pakeisti elektros gamybos reglamentavimą. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys tokią idėją vadina „saulės revoliucija“ – vartotojas gamintų elektrą sau ir sutaupytų nemažai pinigų. „Užuot mokėjęs už elektrą išorės tiekėjui, po eilės metų elektra tampa dovana.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Švedijos baldų prekybos grupės „Ikea Group“ valdoma bendrovė „IRI Investments Lithuania“ Lietuvoje perka vėjo jėgainių parką. Sandorio suma neįvardijama. Bendrovė siekia tapti energiškai nepriklausoma ir iki 2020 metų visą savo veiklai reikalingą energiją pasigaminti pati iš atsinaujinančių šaltinių. IKEA Group dabar valdo 415 jėgainių bei yra įdiegusi 730 tūkst. saulės energijos modulių ant pastatų stogų. Vėjo jėgainių parkas Lietuvoje – pirma tokia investicija Baltijos šalyse.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2014-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 23,9 proc. visos suvartotos energijos - 0,9 punkto daugiau nei 2013 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16 proc. (2013-aisiais - 15 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus išaugo 1,6 punkto iki 38,7 proc., Estijoje - 0,9 punkto iki 26,5 proc.

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai pernai nusprendė, kad žmonės turi baigti pro pirštus žiūrėti į klimato atšilimą ir nedelsiant imtis veiksmų. Vieni jų - naudoti kuo daugiau "žaliosios energijos". Tačiau yra vienas "bet" - ši energija pakankamai brangi. Tad kaip šiemet elgsis Lietuva - didins elektros kainas ar klimato taršą? Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Lietuvoje nuo 2016 m. bus galima statyti tik A klasės reikalavimus atitinkančius energetiškai efektyvius pastatus. Kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus, dalį energijos tokie namai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad Lietuva kaip Europos sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, tuo pačiu dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo.

2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumas pasaulyje pasiekė naują lygmenį. Sausumos vėjo jėgainės, hidroelektrinės, geoterminės elektrinės ir biokuro jėgainės dabar gamina elektrą, kurios kaina gali sėkmingai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis, skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (International Renewable Energy Agency, IRENA), apibendrinusi 2014 m. duomenis. Saulės ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos kaina 2014 m. krito ypač reikšmingai.

 2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.

Nuo sau­sio 1-osios dau­gu­mai var­to­to­jų elekt­ra brangs­ta 6 cen­tais už ki­lo­vat­va­lan­dę. Eks­per­tai at­vi­rai kal­ba, jog prie­žas­čių elekt­rai brang­ti ne­bu­vo.

Šiandien degalinėse jau turėtų būti vasarinio dyzelino, tačiau dėl kurioziškų įstatymų verslininkams teks išparduoti žieminių degalų likučius, o jiems išsekus dyzelino Lietuvoje gali išvis nebelikti, nes krašto politikai uoliai stengiasi įtikti Briuseliui, rašo „Lietuvos žinios". Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Žalieji ragina referendume išsiaiškinti, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės. Jų teigimu, šalies energetinę nepriklausomybę gali garantuoti tik energija iš atsinaujinančių šaltinių, todėl reikėtų labiau rūpintis jų plėtra, neskubant statyti naujos atominės. Priešingą nuomonę turintys energetikos ir politikos ekspertai pastebi, kad populistinės žaliųjų iniciatyvos paprastai suaktyvėja prieš kokius nors rinkimus.

Lietuvoje iki 2020 metų turėtų būti užbaigtos naujos Visagino atominės elektrinės (VAE)  statybos. Šiuo metu jau derinamos sutartys su strateginiu investuotoju – amerikiečių kompanija „Hitachi“. Lietuvos žaliųjų sąjūdis, kartu su Europos žaliųjų partija, penktadienį  rinkosi į tarptautinę konferenciją „Anti-atominis pavasaris“, ragindami dar kartą apsvarstyti, ar Lietuvai yra apskritai reikalinga atominė energetika.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinanti energetika sudarys 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Jau šiuo metu turėtų būti priimami atsakingi politiniai sprendimai, kad šis rodiklis būtų pasiektas, teigia specialistai. „Atsinaujinanti energetika pasaulyje plėtojasi labai sparčiai ir turi šviesias perspektyvas.

Airijos Vyriausybė, didžiausia šioje šalyje elektros tiekėja „ESB“ ir „Renault-Nissan“ aljansas  pranešė apie bendradarbiavimą, kurio tikslas – sukurti sąlygas Airijai tapti elektra varomo transporto lydere Europoje. Susitarimas apima elektra varomų automobilių infrastruktūros įkūrimą visoje Airijoje, kurį atliks „ESB“, numatanti įrengti 3500 įkrovimo stočių ir 30 greito įkrovimo stočių. „Renault-Nissan“ aljansas nuo 2011 m. tieks Airijai elektromobilius.