„Kad negalima pasitikėti fiziniais asmenimis, internete skelbiančiais apie gerai apmokamus darbus neturintiems jokios kvalifikacijos ar užsienio kalbos įgūdžių žmonėms, jau tapo aišku, todėl užkimbančiųjų ant tokių sukčių meškerės, manau, gerokai mažiau. Bet vis dar sunku suvokti tai, jog ir didžioji dalis įdarbinimo agentūrų yra nepatikimos, o kai kurios – net sukurtos tam, kad pasipelnytų iš darbo ieškančių žmonių“, – sakė nuo keleto įdarbinimo agentūrų nukentėjęs kaunietis Mindaugas R. (29 m.), vis neprarandantis vilties išvykti į užsienį.
Vietoj statybų – viščiukai
Pirmiausia Mindaugas savo kailiu patyrė, jog darbų, kuriuose nemokant kalbos ir be reikiamo išsilavinimo galima uždirbti „gerus pinigus“ – tiesiog nebūna. „Pirmą kartą vykau į Angliją, kur buvo žadamas darbas statybose. Nors kalbos gerai nemoku, o statybose ne kažin ką teišmanau, Jevgenijumi prisistatęs ir internetu skelbimą apie darbą Anglijoje įdėjęs vyras patikino, jog darbo man tikrai bus. Atseit galėsiu dirbti vienoje brigadoje su kalbą gerai mokančiais tautiečiais – būsiu jų pagalbinis“, – įdarbinimo tarpininko pažadus prisiminė Mindaugas.
Sumokėjęs 650 litų už kelionę, kaunietis buvo nuvežtas į varganos išvaizdos daugiabutį, kurio kambarėliuose jau gyveno po keliolika tautiečių. „Kai atvažiavau, buvo jau vakaras, tad namo gyventojai rengėsi gulti. Jie visi miegojo ant grindų, pasitiesę kas pakliuvo po ranka. Vaizdas buvo pribloškiantis – tarsi šiuolaikiniai vergai“, – pasakojo Mindaugas.
Tautiečiai jam atskleidė, jog jokios statybos čia nevyksta, o visi iš ankstaus ryto bus vežami į paukščių fermą ir per dieną gaudys viščiukus. Tada turėsiąs susimokėti už kelionę, apskretusio kambarėlio, kurį teks dalintis su mažiausiai 5 žmonėmis, nuomą ir galbūt liks svaras kitas maistui. Tokios sąlygos Mindaugui pasirodė nepriimtinos ir, neprisiskambinęs jį atvežusiam Jevgenijui, jis ėmė ieškoti namo šeimininkės.
Suradęs anglę, kuriai ir priklausė lietuvių apgyvendintas namas, panaudodamas visus kiek žinojo angliškus žodžius Mindaugas pagrasino skambinsiąs į policiją. Iš pradžių dėl nepaklusnaus lietuvio niršusi moteris aprimo ir netgi pati pavėžėjo jį iki geležinkelio stoties.
Iš ten Mindaugas pasiekė Londoną, kuriame turėjo keletą pažįstamų. Keletą dienų pas juos pabuvęs, sėdo į Lietuvon vykstantį mikroautobusą ir parsirado namo. Nors patyrė poros tūkstančių litų nuostolį ir, kaip pats sako, gavo streso „5 metams į priekį“, rankų jis nenuleido ir toliau ieškojo darbo.
Fabrikai, kurių nėra
Kitą kartą ieškodamas darbo Mindaugas ėmėsi šiokių tokių atsargumo priemonių. Tiesa, ir šios nelabai padėjo.
„Norėdamas daugiau užsidirbti, pradėjau dairytis darbo Norvegijoje. Kad nebūčiau visai „žalias“, baigiau aukštalipių kursus, porą mėnesių padirbau su rąstinius namus statančia brigada, – pasakojo Mindaugas. Nusprendęs per nepažįstamus žmones nebevažiuoti, internete jis pasidomėjo atsiliepimais apie įdarbinimo agentūras. Susidarė įspūdis, jog patikimiausia – „Baltnora“.
„Nuvykus pasiklausinėti apie darbą, įspūdis buvo iš tiesų geras. Maloni mergina paaiškino, jog neturint patirties ir nemokant kalbos tikėtis aukso kalnų neverta, bet darbą gauti tikrai galima. Ji patarė susimokėti keliasdešimties litų mokestį – atseit už reikalingų dokumentų vertimą į norvegų kalbą – ir laukti... Praėjo jau pora metų, o aš vis laukiu“, – juokėsi Mindaugas.
Iš pradžių jis skambindavo į „Baltnorą“, klausinėdavo, ar nėra žinių, akylai sekė tinklalapyje įdėtus skelbimus apie naujas darbo vietas, tačiau jokio darbo jam niekas taip ir nepasiūlė. „Galiu pasidžiaugti tik tuo, jog agentūrai sumokėta suma iš tiesų nebuvo didelė, o darbą netrukus susiradau pats – tiesa, Lietuvoje. Žinau ne vieną atvejį, kai bedarbiai sumoka po kelis šimtus ir lieka apgauti“, – sakė Mindaugas.
Kai tik taip prieš kurį laiką nutiko net 42 lietuviams, kurie svajojo įsidarbinti didelėmis algomis garsėjančioje Norvegijoje. Visi jie įdarbinimo agentūrai „Saturno žiedai“ už darbą statybose ir fabrikuose sumokėjo net po 900 litų – tik nei darbo, nei pinigų nesulaukė. Kai nukentėjusieji kreipėsi į policiją, paaiškėjo, jog tie „Saturno žiedai“ ir buvo įkurti tik tam, kad iš darbo ieškančių žmonių būtų galima apgaule pasiglemžti pinigus, o jokių darbų fabrikuose ir statybose nė būti nebuvo.
Kad sudarytų teisėtumo įvaizdį, „Saturno žiedų“ įkūrėjas, ne kartą teistas Juozas Vaitekėnas (36 m.) su policijai taip pat gerai žinomu sėbru į darbą priėmė administratorę. Jai nurodė sudarinėti tarpininkavimo įdarbinant užsienyje sutartis ir pasirašinėti pinigų paėmimo už paslaugą kvitus. Nepatingėję sukurti internetinės svetainės, abu sukčiai bedarbius viliojo „puikiais darbo pasiūlymais“ Norvegijoje. Iš viso J. Vaitekėnas su sėbru spėjo apgauti 42 žmones ir iš jų pasisavinti 36 500 litų.
Smurtavo prieš vaiką
Jei nors vienas iš besikreipusiųjų į „Saturno žiedų“ agentūrą būtų atidžiai pasidomėjęs ja, o tiksliau – jos direktoriumi prisistačiusiu J. Vaitekėnu, galbūt būtų nepraradęs beveik 1000 litų. Dabar J. Vaitekėnas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra teisiamas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Įtariama, kad jis daugiau ar mažiau prisidėjo prie savo sugyventinės sūnelio, nesulaukusio nė 4 metukų, mirties.
Kai viename Alytaus name buvo rastas negyvas vaikas, paaiškėjo, jog J. Vaitekėnas jį nuolat terorizuodavo – versdavo valgyti žalius svogūnus, druską, daryti pritūpimus ir atsilenkimus. Vaiko mirties dieną J. Vaitekėnas jį mušė, vėl liepė daryti pritūpimus ant taburetės, bet mažametis nukrito. Jau ir taip svirduliuojančiam berniukui J. Vaitekėnas dar pakišo koją ir šis krito ant grindų. Netrukus mažylis rastas negyvas, o J. Vaitekėnas paspruko. Vėliau sulaikytas jis savo kaltę neigė.
J. Vaitekėno apgauti bedarbiai gali pasidžiaugti bent tuo, kad jei ne už sukčiavimą, tai už vaiko nužudymą J. Vaitekėnas turbūt neteks laisvės ilgiems metams.
„Saturno žiedai“ – bene vienintelė įdarbinimo agentūra, kuri dėl savo nusikalstamos veikos buvo uždaryta, o jos steigėjai ir vadovai bus baudžiami. Teisėsaugininkai sako, jog taip yra dėl to, kad ši agentūra buvo sukurta vien dėl apgaudinėjimo, o kitos agentūros iš tiesų bando surasti darbus užsienyje.
Tiesa, pasiklausius darbo ieškančių ir agentūras besikreipiančių bedarbių atsiliepimų, taip neatrodo. Internete apstu įvairių agentūrų apgautų žmonių perspėjimų saugotis sukčių. Bene daugiausia kliūva bendrovėms „Jobcenter“ ir „Darbman“, siūlančioms darbus Norvegijoje. Net keliasdešimt žmonių bandė aiškintis, kodėl nesulaukė pažadėto darbo, bet abiem toms bendrovėms vadovaujantis Ilja Malkinas jokių sankcijų nesulaukė, o jos pačios toliau skelbiasi įdarbinančios Norvegijoje. Nukentėjusiesiems buvo pranešta, jog byla nutraukta, nes nusikalstamos atsakovų veikos neįmanoma įrodyti, pagal dokumentus viskas tvarkinga.
Atsargumas nepamaišys
„Iš tiesų, daugelis agentūrų tvirtina esančios ne įdarbinimo, o konsultavimo agentūromis. Jos esą jokio darbo nesurandančios, tik konsultuojančios, kaip jį surasti. Tad ir mokestį už įdarbinimą, kuris yra neteisėtas, jos ima dėl su konsultavimu susijusių išlaidų. Žodžiu, bendrovės tiesiog randa būdų, kaip viską pateikti, kad būtų naudinga joms pačioms, o pasirašantieji sutartis turėtų jas labai atidžiai panagrinėti, nes jose dažnai yra įvairių „kabliukų“, – sakė advokatas Marijus Velička, pats ne kartą sulaukęs pagalbos prašymų iš apgautų bedarbių.
„Dažnai pasitaiko, jog žmogus, sumokėjęs pinigus už tam tikrą darbą, gauna ne tai, kas buvo žadėta. Pavyzdžiui, vienam vyrui buvo žadamas darbas Anglijoje pašte, o jam teko skinti braškes. Kadangi negavo žadėto darbo, jis turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, o jei ginčo neišeina spręsti taikiai, visada galima kreiptis į teismą“, – aiškino advokatas.
Anot M. Veličkos, anksčiau buvo gerokai lengviau susigaudyti, kuri įdarbinimo agentūra patikima, o kurią geriau iš toli apeiti, mat iki 2010 metų sausio tokioms agentūroms buvo reikalinga licencija, o licencijuotų agentūrų sąrašas buvo skelbiamas internete, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje. Įmonės, kurios neturėjo licencijos, būdavo baudžiamos.
Kai nebereikia licencijų, pasak M. Veličkos, prieš kreipiantis į vieną ar kitą agentūrą reikia nemažai padirbėti, kad išsiaiškintum, ar nebūsi apgautas. „Patarčiau atidžiai išstudijuoti ne tik bendrovės tinklalapį, bet ir atsiliepimus. Nerimtai atrodo įdarbinimo įmonės, neskelbiančios savo adreso, vadovo pavardės, rekvizitų. Pabandykite rasti žmonių, jau išvažiavusių per tą agentūrą, į kurią kreipiatės. Ypač atidžiai išstudijuokite sutartį. Joje turi būti nurodyta, ką jūs tiksliai gausite – ką padaryti įsipareigoja agentūra, per kiek laiko ji tai privalo padaryti, kokia jos atsakomybė, jeigu nepadarys, ir panašiai. Norint surasti darbą užsienyje su įdarbinimo agentūrų pagalba, atsargumas niekada nepamaišys“, – įsitikinęs M. Velička.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
