Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC.
Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.
Nors daugelis įmonių mieliau laiko atlyginimus apgaubtus paslapties skraiste, Paryžiuje įsikūrusios bendrovės „Alan“ įkūrėjai nusprendė nuo pat įmonės veiklos pradžios 2016 m. kurti skaidrią darbo užmokesčio struktūrą.
Kasmet didinama automatiškai
„Norėjome, kad visų padėtis būtų tokia pati, nes turėti visišką skaidrumą yra labai patogu – taip nebereikia sukti galvos, kas ką turėtų ar neturėtų žinoti“, – sako Charlesas Gorintinas, vienas iš bendrovės „Alan“, kurioje šiuo metu dirba 470 žmonių, įkūrėjų ir vyriausiasis technologijų vadovas.
Tai reiškia, kad nauji darbuotojai, prisijungę prie įmonės, negali tartis dėl darbo užmokesčio. Esamas darbuotojas taip pat negali naudoti atlyginimo kaip derybų įrankio sakant, kad jam buvo pasiūlytas naujas darbas kitur.
C. Gorintinas priduria: „naujiems darbuotojams nekeliame atlyginimo iki tiek, kiek jie gaudavo anksčiau, kad ir kokie geri būtų jų derybų įgūdžiai.“
Visiems „Alan“ darbuotojams atlyginimas kasmet automatiškai didinamas 3 proc., tačiau norint, kad jis būtų padidintas papildomai, jį pirmiausia peržiūri kolegos. „Iš dalies tai yra atskaitomybė vieniems prieš kitus, be to, tai visiems drauge augti ir tobulėti“, – sako p. Gorintinas.
Tačiau ar visi priima tokį atvirumą? „Čia privalumas tas, kad tarpusavyje turime labai paprastą kultūrą. Žmonės kreipiasi arba prisijungia tik tada, jei tikrai nori tai patirti. Kai kuriems žmonėms tai gali nepatikti“, – atsako Gorintinas.
Atotrūkis tarp atlyginimų dydžio
Kalbant apie darbo užmokestį, didesnis skaidrumas, atrodo, yra vis ryškesnė tendencija abiejose Atlanto pusėse. Šių pokyčių tikslas – pabandyti pagaliau išspręsti vadinamąjį lyčių darbo užmokesčio skirtumą.
Praėjusiais metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pareiškė, kad šis atotrūkis – skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio – vis dar vidutiniškai sudaro 13 proc. 38 valstybėse narėse.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pradėjo darbo užmokesčio skaidrumo bandymą, kuriuo visų pirma siekiama šioje šalyje sumažinti šį lyčių skirtumą.
Dalyvaujančios įmonės kiekviename darbo skelbime turės nurodyti atlyginimo intervalą ir neprašyti kandidatų atskleisti savo darbo užmokesčio istorijos.
Vyriausybės Lygių galimybių biuras teigė, kad šiais dviem dalykais siekiama sukurti „tvirtą pagrindą moterims derėtis dėl darbo užmokesčio sąžiningesniu pagrindu“.
„Moterys, etninėms mažumoms priklausantys žmonės ir neįgalieji daug dažniau gauna mažesnį darbo užmokestį nei vyrai. Taigi, kai klausiama apie darbo užmokesčio istoriją, diskriminacija ir šališkumas dėl darbo užmokesčio praeityje persikelia iš vieno darbo į kitą, taip įtvirtinant darbo užmokesčio skirtumus dėl lyties, negalios ir etninės priklausomybės“, – sako Jemima Olchawski, „Fawcett Society“ generalinė direktorė.
Šios draugijos atlikta 2200 žmonių apklausa parodė, kad 61 proc. moterų ir 53 proc. vyrų teigė, jog klausimas apie ankstesnį atlyginimą pakenkė jų pasitikėjimui prašyti geresnio darbo užmokesčio.
Skelbs daugiau informacijos apie algas
Niujorke darbo užmokesčio skaidrumo teisės aktas turėtų įsigalioti gegužės 15 d. Įmonės, kuriose dirba daugiau nei keturi darbuotojai, privalės skelbti atlyginimų intervalus, taip siekdamos panaikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp lyčių ir skirtingų rasių.
Be kita ko, Lietuvoje tokie duomenys viešai skelbiami jau daugelį metų.
Šią vasarą Verslo, energetikos ir pramonės strategijos departamentas JK vėl darbdaviams paskelbs gaires dėl savanoriško etninio darbo užmokesčio skirtumo ataskaitų teikimo.
JK kelionių bendrovė „Flash Pack“ – dar viena įmonė, patvirtinusi skaidrią darbo užmokesčio politiką.
Įmonė, šiemet vėl pradėjusi veiklą po to, kai ją teko uždaryti pandemijos metu, dabar savo darbo skelbimuose skelbia tikslų siūlomą atlyginimą. Beje, Lietuvoje tokią informaciją skelbti įpareigoja Darbo kodeksas.
Tai pakeitė ankstesnę praktiką, kai buvo nurodoma tik kad darbo užmokestis yra „konkurencingas“, o vėliau derinamas su nauju darbuotoju.
Vyriausiasis vykdomasis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Radha Vyas sako, kad naujoji politika padeda sutaupyti daug laiko, nes nebegaunama paraiškų iš žmonių, kurie tikisi gauti daug didesnį atlyginimą nei įmonė gali pasiūlyti.
„Pastebėjome, kad anksčiau... sulaukdavome tikrai puikių kandidatų, tačiau jų lūkesčiai ir mūsų galimybės atlyginimo klausimu labai skyrėsi.“
R. Vyas priduria, kad pandemija suteikė įmonei laiko apmąstyti šią problemą.
„Mes taip pat supratome, kad savo atlyginimais didiname moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Manėme, kad esame dosnus darbdavys, bet staiga pastebėjome, kad kolegų atlyginimai skiriasi.
Mano ankstesne įdarbinimo patirtimi tai reiškė, kad kai kurie žmonės tiesiog geriau derasi dėl atlyginimo“.
Londone įsikūrusi „FlashPack“ bendradarbiavo su žmogiškųjų išteklių bendrove „Justly“, kad ši padėtų nustatyti įmonės atlyginimų standartus.
„Dabar visi žino vienas kito grupę, bet nežino tikslaus atlyginimo. Norėjome visiems mokėti sąžiningai... dabar negalime tiesiog imti ir padidinti atlyginimų“, – sako R. Vyas.
„Tai daryti – labai sunkus darbas, nėra jokio lankstumo žmonėms permokėti ar sumokėti per mažai. Šiuo metu turime 14 darbuotojų, todėl tai darome dabar, kol dar nesame išaugę.“
Tikimasi daugiau skaidrumo
Žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Eden Mayers“ įkūrėja ir vykdomoji direktorė Melanie Folkes–Mayers teigia, kad tikslių atlyginimų ar jų intervalų nurodymas darbo skelbimuose yra naudingas.
„Taip išvengiama daugybės nereikalingų dalykų. Pavyzdžiui, vietoj to, kad dėl darbo kreiptųsi 200 kandidatų, įmonė gali gauti 50 kandidatų.
Tačiau tai gali būti labai neapibrėžta sritis, nes kai kurios įmonės kviečia įdarbinimo specialistų atrinktus žmones ir klausia, kokio atlyginimo jie tikisi.
Manau, kad įmonės taps skaidresnės, tačiau dažniau bus taikoma klasifikavimo sistema, pagal kurią atlyginimas bus toks ir ne kitoks“, – sako ji.
Tačiau M. Folkes–Mayers abejoja, ar žmonės norės, kad jų atlyginimai būtų atskleidžiami. „Jungtinėje Karalystėje mes labai uždarai kalbame apie atlyginimus. Nesu tikra, ar visiems bus patogu žinoti, kiek uždirba kiti.
Tačiau tai teigiamas žingsnis, padedantis mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Iššūkių kyla mažesnėms įmonėms, ypač kai jos gali būti nusimačiusios konkretų asmenį.
Kartais kai kurios organizacijos man sako: „Ar galime uždrausti žmonėms kalbėti apie atlyginimus?“, bet žmonės neišvengiamai kalbės, jie tampa draugais. Aš sakau, kad jei nerimaujate, kad jie kalbėsis, ir žinote, kad skirtumų yra, tai galima įveikti įšaldant kai kuriuos atlyginimus, bet sąmoningai priimant sprendimą kas pusmetį didinti likusius.“
Nors JK nėra bendro teisinio reikalavimo darbdaviams skaidriai informuoti apie darbo užmokestį nei darbo skelbimuose, nei kitais būdais, Philip Landau, „Landau Law“ darbo teisės advokatas, nurodo, kad yra dvi įstatyminės nuostatos, kurios liečia darbo užmokesčio skaidrumo aspektus.
Pasak jo, pirmoji yra susijusi su „darbo užmokesčio slaptumo nuostatomis“ darbo sutartyje. „Šios sąlygos yra neįgyvendintinos, jei jomis siekiama užkirsti kelią darbuotojui aptarti ar atskleisti darbo užmokestį, bandant nustatyti galimą diskriminaciją dėl darbo užmokesčio.
Antroji įstatyminė nuostata taikoma tik darbdaviams, turintiems 250 ar daugiau darbuotojų. Tokios įmonės privalo teikti ataskaitas apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.“
Šios įmonės į vyriausybės interneto svetainę turi įkelti tokius duomenis, kaip vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis pagal pagrindinį valandinį darbo užmokestį, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį pagal premijas ir premijas gaunančių vyrų ir moterų dalis.
„Jie taip pat turi būti skelbiami paties darbdavio interneto svetainėje prieinamoje vietoje kartu su patvirtinimu apie skaičiavimų tikslumą“, – priduria J. Landau.
R. Vyas sako, kad jau pastebėjo darbo užmokesčio skaidrumo naudą, ir ragina kitas įmones imtis tokių pačių veiksmų. „Jei jums tikrai rūpi šie klausimai, turite tai daryti. Negalite to pasiekti, neatlikę šio darbo“.
