Pasak kai kurių ūkininkų, nors vėlyvųjų bulvių derlius bus prastesnis negu pernai, tikimasi išaugsiančio eksporto – kaitrai išdeginus bulvienojus pietų Europos valstybėse, ten bus didesnis šios daržovės poreikis.
Nuskendo apie penktadalis bulvienojų
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis, ūkininkaujantis Šakių rajone, BNS teigė, kad prastas bulvių derlius yra dėl ilgo ir šalto pavasario bei vasarinio lietaus pertekliaus.
„Dalis ar kai kur ženkli plotų dalis jau yra nuskendusių (...) Turėsime prekiauti tuo, kas užaugo. Tiek, kiek planavome, neturėsime“, – teigė ūkininkas.
Panevėžio rajone daugiau negu 100 hektarų plote bulves auginantis Saulius Račkauskas sakė jau praradęs dešimtadalį ploto.
„Nesvarbu, kad 10 ha prigėrė, bet derlius šiemet bus gerokai didesnis nei pernai. Taip yra šiandien, bet klausimas, kokie orai bus, – ar leis man jas nukasti, ar įvažiuos į laukus technika“, – svarstė jis.
„Šiemet ir tos mažytės, iki 30 mm, vadinamosios baby arba kiaulinėmis, turės vertę – Europoje jos vadinamos karališkomis ir labiau vertinamos“, – tvirtino S. Račkauskas.
Apie 150 ha bulvių Vilkaviškio rajone auginanti Alvytė Valuckienė apgailestavo, kad 2022-ieji panašūs į 2017-uosius, kai buvo didžiausi derliaus praradimai – virš tūkstančio tonų bulvių supuvo saugyklose.
„Bulvės tiesiog uždusintos – gumbai vagose (stipraus lietaus ir liūčių – BNS) užplakti, padaro dirvožemį nekvėpuojantį, todėl bulvės negauna deguonies ir neauga“, – kalbėjo ūkininkė.
A. Valuckienės teigimu, bulvių jau nebus kasama penktadalyje plotų – jie paskendo: „Kokiais 2 tūkst. ar tūkstantį tonų mažiau prikasiu šiemet“.
Ūkininkė vidutiniškai per metus prikasa apie 7 tūkst. tonų, o pernai dėl sausros užaugino 5 tūkst. tonų.
Marijampolės apskrityje 400 hektarų bulvių auginantis Darius Matijošaitis tvirtino, kad vidutiniškai iš hektaro būna 26–27 tonos parduoti tinkamų bulvių: „20 proc. bus mažiau šiemet“.
„Bulvės auga kaip ir neblogai, bet daug jų išmirkusių yra, o jeigu dabar užkaitins, pradės pūti žemėje“, – sakė ūkininkas.
„Laukai pilni vandens, gal iš visų laukų tik pusę galėsiu nusikasti, kitas gal teks palikti, bus supuvusios. Pernai irgi ne viską nusikasėme, nes pradėjo lyti – šlapių bulvių į sandėlį negali dėti, nes jos supus, reikia džiovinti. Bet jeigu elektra tiek kainuos, džiovinimas neapsimokės – bus per brangus“, – pasakojo jis.
Prognozuoti galutinį rudeninių bulvių derlių ūkininkai teigia dar esą per anksti.
„Visas derlius matysis rugpjūčio gale, rugsėjį, kasimo metu. Iš to, ką dabar matome, sakome, kad situacija yra bloga“, – kalbėjo M. Laukaitis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovas pabrėžė, kad gero derliaus jau nebus, jeigu orai nuo šiol ir būtų palankūs. Pasak M. Laukaičio, normalus derlius siekia 40–50 tonų nerūšiuotų bulvių iš hektaro, o šiemet bus gerokai mažesnis.
Bulvės brangs
D. Matijošaitis sakė garantuojantis, kad šių metų derliaus bulvės bus gerokai brangesnės nei pernai.
„Už elektrą mokėjau 12 centų, dabar – 47 centus, kuras dvigubai, o trąšos penkis kartus pabrango, technika pabrango beveik 40 proc., atlyginimai žmonėms“, – tvirtino jis.
Pernai ankstyvųjų bulvių kilogramas kainavo 30–40 centų, dabar – 45–50 centų. Kokia bus vėlyvųjų bulvių kaina, D. Matijošaičio teigimu, parodys rinka.
S. Račkauskas sakė, kad rudeninės bulvės iki Naujųjų metų didmeninėje rinkoje Lietuvoje kainuos apie 30 centų už kilogramą, o vėliau parduotuvėse kainuos po 60–70 centų.
„Ūkininkas dabar gauna 28 centus, bet reikia dar PVM susimokėti, nuvežti prekybininkui, iš viso savikaina – 38 centai“, – sakė S. Račkauskas.
A. Valuckienė atkreipė dėmesį į lenkų elgesį – jie ankstyvąsias bulves siūlo už gerokai mažesnę kainą, negu ji turėtų būti.
Ūkininkė prognozavo, kad taip lenkai bando atsikratyti blogos kokybės bulvių. Visų pirma, anot A. Valuckienės, jie nusitaikę į Ukrainos rinką, nes ten dėl karo neturintys pinigų žmonės linkę įsigyti pigesnių bulvių.
