Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad elektros tiekėjo dar nepasirinko.
„Pirmiausia nutariau pasižiūrėti, kiek kainuos garantinis tiekimas. Gavau sąskaitą vos 3 eurais didesnę ne įprastai. Nėra jau taip brangu, kaip visi gąsdino. Tad kol bus galima nesirinksiu elektros tiekėjo, nes daugelis rūpinasi ne klientų, bet savo gerove.
Štai jau turime vieną pavyzdį, kai „Perlas Energija“ pakeitė savo klientų sutartis. Taigi kam man ją pasirašyti, jeigu vėliau tiekėjas ką nori, tą ir daro“, – retoriškai klausė moteris.
Kitas Vilniaus miesto gyventojas Darius (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) irgi pasakojo, kad kol kas elektros tiekėjo neskubės rinktis.
„Birželį vyko kažkoks chaosas, gyventojai patys nesuprasdami rinkosi elektros tiekėjus, o vėliau pamatė, kad juos apgavo. Tad nusprendžiau jokių skubotų sprendimų nedaryti.
Žodžiu, kol bus galima naudotis garantiniu tiekimu, tol nieko ir nesirinksiu. Tikiuosi, kad valdžia imsis iniciatyvos ir kainas sumažins, nes mes už elektrą mokame kur kas daugiau nei kitos šalys“, – piktinosi vyras.
Tikina, kad nepasirinkusiems tiekėjo, atjungs elektrą
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad garantinio tiekimo paslauga yra ketvirtadaliu pabranginta.
„Kainos nuo mėnesio iki mėnesio gali smarkiai keistis ir svarbiausia, ši paslauga yra laikina. Sprendimą priimti reikės bet kokiu atveju, na, o pamatuotas sprendimas pasirenkant tiekėją tikrai gali leisti sutaupyti. Svarbiausia būtų galvoti apie garantinį tiekimą būtent kaip apie garantą, savotišką „gelbėjimo ratą“ tiems namų ūkiams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties nepasirinko tiekėjo“, – komentavo ESO specialistas.
Anot jo, garantinis tiekimas trunka 6 mėn.
„O po pusės metų tiekimas gali būti nutrauktas. Be to, kad ši paslauga yra laikina, ji gali ženkliai padidinti elektros kainą. Garantinio tiekimo atveju galutinę kainą vartotojams sudarys tuo metu galiojanti (praėjusio mėn.) elektros kaina biržoje ir prie jos pridedamas 1,25 koeficientas, arba kitaip tariant 25 proc. Tai reiškia, kad prie vidutinės biržos kainos pridedamas ketvirtadalis.
Naujausiais duomenimis, nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinko daugiau nei milijonas šalies gyventojų. Nors elektros rinkos liberalizavimo projektas dar tęsiasi, 7 iš 10 vartotojų sprendimą priėmė ir sutartį su tiekėjų pasirašė sėkmingai. Likusieji tai turės padaryti iki metų galo, tačiau rekomenduojame nedelsti iki paskutinės minutės“, – patarė P. Kalmantas.
Kodėl Lietuvoje elektra brangesnė?
Energetinių tyrimų instituto direktorius Tomas Janeliūnas tikina, kad elektros kainos Švedijoje, iš kurios importuojame elektrą, keletą kartų didesnės nei Lietuvoje.
„Tai lemia keletas priežasčių. Patys pagaminame per mažai elektros. Lietuvoje, net ir palankiomis oro sąlygomis, pagaminama tik apie 30–35 proc. suvartojamos elektros. Todėl jau ne vienerius metus Lietuva importuoja apie 65–75 proc. visos reikalingos elektros energijos.
O Lietuvos importo galimybės yra apribotos, neturime pakankamai jungčių su potencialiais elektros tiekėjais. 700 MW jungtis su Švedija yra pagrindinis importo kanalas. Per Latviją gauname elektrą iš Estijos/Suomijos, tačiau Latvija taip pat yra elektros importuotoja, todėl dalijasi su Lietuva tuo pačiu elektros kiekiu, kurį galima gauti iš Švedijos ir Estijos/Suomijos“, – komentavo T. Janeliūnas.
Pasak jo, iki gegužės mėnesio Lietuva importuodavo elektrą iš Kaliningrado srities (apie 200 MW galios), o Latvija – iš Rusijos/Baltarusijos pusės.
„Tačiau nuo gegužės mėnesio dėl sankcijų Rusijos bankams sutriko atsiskaitymas tarp NordPool biržos ir Rusijos energetikos bendrovių. Todėl šiuo metu elektros pirkimas iš trečiųjų šalių – Rusijos/Baltarusijos nebevyksta. Tradiciškai, iki 2021 m. Lietuva gaudavo apie 20 proc. elektros energijos iš Kaliningrado ir Baltarusijos/Rusijos“, – aiškino energetikos specialistas.
Pataria elektrą gaminti patiems
T. Janeliūnas taip pat pažymėjo, kad su aukštomis elektros kainomis yra susijusios ir dujų kainos.
„Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl visoje Europoje šiemet elektros kainos muša vis naujus rekordus. Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir sumažinto dujų srauto Europos Sąjungos (ES) šalims, dujų kainos išaugo keletą kartų“, – komentavo pašnekovas.
Šiuo metu Olandijos dujų biržoje ateities kontraktai (rugsėjo mėnesiui) siekia daugiau nei 200 eurų/MWh – t. y. penkis kartus daugiau nei prieš metus.
„Dujos yra svarbus resursas elektros gamyboje, nes šiluminės elektrinės paprastai yra pagrindinis elektros balansavimo šaltinis. Kai nebepakankama pigiai gaminamos elektros iš vėjo, saulės, hidroelektrinių, yra jungiamos brangiosios, dujas deginančios elektrinės.
Lietuvoje taip pat – kai trūksta importo ir vietinės elektros iš atsinaujinančių šaltinių, jungiamos dujas deginančios elektrinės“, – aiškino T. Janeliūnas.
Anot jo, kuo daugiau tenka Lietuvoje pagaminti elektros šiluminėse elektrinėse – tuo galutinė kaina yra didesnė.
„Kainas Lietuvoje gali sumažinti, didesnė elektros gamyba šalies viduje. Tačiau artimiausiu metu didelių pokyčių nebus – saulės ir vėjo elektrinių parkai tik po truputį didina generaciją ir prireiks kelerių metų, kol pradėsime jausti mažesnę priklausomybę nuo elektros importo“, – sakė ekspertas.
Tačiau, anot jo, tai, kad gyventojai aktyviai ėmė statyti patys ir investuoti į nutolusias saulės elektrines – labai gera žinia. Būtent taip galėsime spartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir būti vis mažiau priklausomi nuo išorės tiekėjų.
„Tiesa, visiškai atsijungti nuo elektros tinklų ir tiekėjų yra labai sudėtinga – tam reikia didelių investicijų į elektros kaupiklius (didelės apimties akumuliatorius), vienodos įtampos palaikymo instrumentu, to paprastai vienas namas ar namų ūkis nelabai gali užtikrinti. Todėl net ir turintys galingas saulės elektrines ant savo namų stogo ar šalia namų, paprastai naudojasi tinklo perdavimo, elektros pasaugojimo ir tinklo stabilizavimo paslaugomis“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.