Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.
„Nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį efektyvumą ir vizualinę kokybę nebeapsimoka.
Tokius miegamuosius rajonus, ir ne po vieną, turi visi šalies miestai. Reikia apsispręsti, kaip juos pertvarkysime artimiausioje ateityje – griausime ar perstatysime“, – pranešime žiniasklaidai nurodo ministerija.
Šiais metais ji planuoja užsakyti galimybių studiją pastatų perstatymo ir gyvenamųjų kvartalų konversijos tais atvejais, kai juos atnaujinti neprasminga. Studiją parengtų nepriklausomi ekspertai ar institucijos, įvertinę gerąją kitų valstybių praktiką.
Kaip yra kitose šalyse
Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas pasirenkant konversijos kelią, kai dalis blogiausios būklės pastatų nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, likusieji perstatomi, iš naujo pertvarkoma visa gyvenamoji teritorija, joje esanti infrastruktūra.
Esą vienur šiuos projektus įgyvendina savivaldybės, kitur nekilnojamojo turto vystytojai.
„Numatoma, kad rengiant studiją būtų pasiūlytas modelis, kaip galėtų vykti šis procesas ir konkretūs sprendimai, kaip padidinti pastatų energinį efektyvumą tose vietovėse, kuriose senus pastatus renovuoti nėra ekonomiškai efektyvu.
Kartu joje būtų apžvelgta ir išanalizuota mažiausiai trijų užsienio šalių, turinčių panašų Lietuvai statinių ir žemės nuosavybės teisinį reguliavimą, pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijos schemas, patirtis“, – nurodo ministerija.
Pasak jos pranešimo, taip pat įvertinta galima nauda ir rizika perstatymo ar konversijos projektuose dalyvaujančioms savivaldybėms, verslui, aptarta, koks turėtų būti jų indėlis, finansavimo šaltiniai, kokie verslo modeliai skatintų investuoti ne tik į pastatų statybą, bet ir viešųjų erdvių sutvarkymą ar jų įrengimą. Reikės numatyti, kaip užtikrinti būstų savininkų teises.
Kur namus planuotų griauti
Lietuvoje iki šiol įgyvendintos konversijos tik buvusiose pramoninėse teritorijose, Vilniuje tokiose kaip Paupys, buvusi Grąžtų gamykla Naujamiestyje.
Klaipėdoje vystoma buvusios „Laivitės“ įmonės pramoninės – gamybinės teritorijos konversija į visuomeninių, administracinių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų kvartalą.
Panašių pavyzdžių yra ir kituose miestuose.
„Tuo metu kompleksinio gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo projektų kol kas neturime, nors poreikis yra nemažas.
Vien tik sostinėje susidėvėjusiais, nekokybiškais, nebeatitinkančias šių dienų poreikių daugiabučiais apstatyta ir Savanorių prospekto teritorija, ir dalis Naujamiesčio, Žirmūnų, Lazdynų“, – vardija ministerija.