Vos pasirodžius informacijai apie teršalus, vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų laikomas „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis viešai teisinosi, kad teršalai į marias galėjo patekti dėl vienkartinio gedimo, o ne dėl sąmoningų veiksmų.
Tačiau trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai apie taršos priežastis jis kalbėjo jau aptakiau – esą jas dar reikės išsiaiškinti. Ketvirtadienį žiniasklaidai jis kalbėjo dar kitaip.
„Vakar teisėsauga paskelbė tyrimo išvadas. Tai buvo turbūt juodžiausia diena mano gyvenime“, – kalbėjo G. Pangonis ir teigė atėjęs atsiprašyti dėl to, kas įvyko. Esą tai, kas įvyko, yra nedovanotina ir netoleruotina, jis prisiimantis moralinę atsakomybę už tai, kas įvyko.
Pasak vadovo, vamzdis, kuriuo teršalai pateko į marias, yra avarinio nuleidimo. Jis buvo panaudojamas ne pagal paskirtį. Tai nebuvo specialus vamzdis, kuriuo specialiai leisti teršalai. Neleistinai į avarinį vamzdį teršalus išleisdavo operatorius.
„Deja, kiek kalbėjau su darbuotojais, nepavyko nustatyti, kada, kiek, kaip vamzdis buvo naudojamas“, – kalbėjo pagrindinis „Grigeo“ akcininkas.
Jis taip pat teigė, kad nuotekos buvo išleidžiamos prie Klaipėdos esančiuose Dumpiuose, o ne pačiame mieste.
Įmonės prezidentas pripažino, kad avarinis vamzdis, kuriuo teršalai tekėjo į marias įrengtas dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kiek laiko vamzdis galėjo būti naudojamas ne pagal paskirtį, jis teigė kol kas negalintis atsakyti.
Taip pat vadovas sakė, kad avarinio nuleidimo vamzdis nebus likviduotas, jis liks ir toliau. Anot jo, vamzdis reikalingas technologiškai, kodėl jis nebuvo tinkamai įrengtas ir eksploatuojamas, G. Pangonis teigė nežinantis.
Vis dėlto jis patikino, kad tokio vamzdžio nėra kitame fabrike Grigiškėse prie Neries upės.
Ką padarė ir ką darys toliau
G. Pangonis pripažino padaręs klaidą kai viešai apie incidentą pirmiausia pasakė, kad įvyko gedimas. Jis netiesą sakė dėl to, kad negalėjo susisiekti su „Grigeo Klaipėda“ vadovais, kai įmonėje vyko krata.
Vadovas taip pat informavo, kad ketvirtadienį nuo pareigų nušalinti „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai, atsakingi už nuotekų tvarkymą. Įmonės direktorius nuo pareigų nenušalinamas, nes dirba tik 5 savaites, todėl esą nebuvo susijęs ir nežinojo apie teršalus.
Vadovai teigė šiuo metu negalintis atsakyti, kokia buvo padaryta žala gamtai ir kokia gali būti skirta bauda. Tačiau esą visa bauda bus sumokėta.
„Grigeo“ taip pat žada įsteigti sukurti fondą Kuršių marioms tvarkyti. Fondo lėšomis esą bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti, taip pat kitos aplinkosaugos iniciatyvos.
Verslininkas teigė nežinantis, kiek tiesiogiai ir netiesiogiai pats uždirbo iš įmonės, kuri teršė marias. Kiek pats skirs pinigų naujam fondui, taip pat kol kas sakė nežinantis.
Niekas nieko nežinojo?
Klaipėdos gyventojai jau seniai skundėsi smarve uostamiestyje ir įtarė, kad ją gali kelti „Grigeo Klaipėda“. Jie ne kartą dėl to kreipęsi į tarnybas, tačiau šie nesiėmė jokių veiksmų.
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sistemingų pažeidimų ir didžiulės žalos gamtai prokurorai pranešė tik šių metų sausio 6 d. Jeigu įtarimai apie didžiulę žalą pasitvirtins, įmonei ir atsakingiems asmenims gresia didžiulės baudos ar net laisvės atėmimas iki 6 metų.
„Grigeo“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Tačiau daugiau kaip 56 proc. pagrindinės įmonės akcijų priklauso Onai Mišeikienei (13,07 proc.) ir „Ginvildos investicijai“ (43,5 proc.). Pastarosios vienintelis savininkas ir tuo pačiu „Grigeo“ prezidentas yra G. Pangonis.
Jų netiesiogiai valdoma 2018 m. „Grigeo Klaipėda“ gavo per 54 mln. eurų pajamų, o jos pelnas siekė 11,7 mln. eurų. Visos „Grigeo“ grupės pajamos viršijo 142 mln. eurų, o pelnas siekė beveik 30 mln. eurų.
Šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius yra Tomas Eikinas, jis tik pernai pakeitė ilgametį įmonės vadovą, kuris buvo atleistas dėl galimai nesąžiningos veiklos. Dabar įmonė turi 183 darbuotojus. Jų atlyginimų vidurkis – beveik 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Įsisiūbavus skandalui dėl teršiamų marių, dalis mažmeninės prekybos tinklų pranešė stabdanti prekybą „Grigeo“ produkcija – tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais, vienkartinėmis nosinėmis ir kt. G. Pangonis ketvirtadienį žurnalistams sakė besiviliantis, kad verslininkai supras, kad įmonė teršė gamtą netyčia ir atnaujins prekybą produkcija, kurios 40–50 proc. parduodama Lietuvoje.
Ketvirtadienį taip pat rengiama protesto akcija Grigiškėse, kur veikia pagrindinė „Grigeo“ gamykla (ją taip pat ketinama patikrinti dėl teršalų) ir įsikūrusi įmonės administracija. Aktyvistai ragins gyventojus boikotuoti įmonės produkciją.
Beje, „Grigeo“ yra gavusi ES paramos, be kita ko, ir valymo įrenginiams diegti.
Prokuratūra: dėl taršos Klaipėdoje niekam įtarimai nepareikšti
Dėl taršos Klaipėdoje niekam įtarimai kol kas nėra nepareikšti, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
„Galime patikinti, kad šiai dienai įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime nėra pareikšti niekam“, – BNS sakė prokuratūros atstovė.
Ji tai teigė po to, kai ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Grigeo“ įmonių grupės vadovas Gintautas Pangonis tvirtino matęs sąrašą asmenų, kuriems pareikšti įtarimai.
Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkos apsaugos departamento specialistai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą.
Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
