„Byloje valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės, civilinio ieškovo atstovės prašė šio prašymo netenkinti, kaltinamųjų („Grigeo Klaipėda“ – BNS) gynėjai teigė kolegos (įmonės advokato – BNS) prašymą palaikantys. (...) Šiuo metu dėl Europos Sąjungos teisės aktų neaiškumo teismui klausimų nekilo. Protokoline nutartimi teismas pateikto prašymo netenkino“, – penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas.
Antradienį teismas taip pat atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Aplinkos apsaugos įstatymas atitinka Konstituciją.
Gruodžio pradžioje teismas iš naujo baigė skelbti bylos medžiagą. Toliau nagrinėjami proceso dalyvių prašymai, apklausiami specialistai. Kitas posėdis byloje paskirtas kitą trečiadienį.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.
Tarp kaltinamųjų – pagrindinis „Grigeo“ grupės savininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai ir kiti asmenys.
Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarus, kad į Kuršių marias patekdavo nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama. Tuomet įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.
