Ketvirtadienį Prezidento kanceliarija naujienų portalui tv3.lt persiuntė išsamesnį komentarą, kaip tai būtų daroma.
Reikės milijardų eurų, galima įdarbinti žmonių indėlius
Pasak prezidentūros, papildomos lėšos leistų didinti išlaidas gynybai, iki 2030 m. suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją, nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų.
Šioms reikmėms per 2026–2030 m. papildomai esą reikia per 12 mlrd. eurų.
„Prezidento teigimu, valstybė turi neišnaudotų finansinių galimybių ir rezervų, kuriuos pirmiausia galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą, didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, per didesnes biudžeto pajamas – į gynybos finansavimą“, – rašoma komentare.
Esą tarp tokių rezervų G. Nausėda mato galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius.
„Tai yra – pasiūlyti gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų iškart pasiekiamos jų prireikus, o už indėlius būtų mokamos palūkanos (ko įprastai nėra laikant lėšas einamosiose sąskaitose).
Palūkanų normą už indėlius nustatytų valstybės institucijos. Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Tokiu būdu vidaus resursais būtų skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas“, – nurodė prezidentūra.
Pasak jos, G. Nausėda remiasi kitoje euro zonos valstybėje – Prancūzijoje – veikiančiu reguliaciniu pavyzdžiu.
Siūlo Lietuvoje daryti taip, kaip daroma Prancūzijoje
Prancūzijos gyventojai gali turėti po vieną taupomąją sąskaitą bet kuriame komerciniame banke, kuri istoriškai vadinama Livret A. Už lėšas šioje sąskaitoje garantuoja valstybė. Palūkanų normą taip pat nustato valstybės institucijos.
Lėšas gyventojai gali atsiimti kai tik to prireikia (visiškas likvidumas gyventojo pusėje).
Maksimali suma vienam gyventojui tokioje taupomojoje sąskaitoje – apie 23 tūkst. eurų.
Palūkanų norma šiuo metu – apie 3 proc.. Nėra jokių kitų mokesčių. Šia taupymo forma naudojasi apie 80 proc. prancūzų.
2024 m. Prancūzijoje 56 mln. gyventojų Livret A taupomojoje sąskaitoje laikė apie 429 mlrd. eurų.
Virš 60 proc. šių bankuose atskirose taupomosiose sąskaitose laikomų lėšų pervedama (centralizuojama) pagal vietinį reguliavimą Prancūzijos nacionaliniame plėtros banke Caisse des Depots et Consignations (CDC).
Kai bankai perveda lėšas valstybinei plėtros institucijai CDC – gauna tam tikrą apmokėjimą už šias lėšas. Tuo metu CDC šias lėšas didžiąja dalimi skolina ir investuoja į ekonomiką – infrastruktūrą, gynybos pramonę ir kita, bei – gauna tam tikrą finansinę grąžą.
„Prezidento nuomone, remiantis Prancūzijoje veikiančiu modeliu, ekonomiškai būtų naudinga ir Lietuvoje sudaryti galimybes gyventojams savo laisvu apsisprendimu atsidaryti taupomąsias (papildomas einamąsias) sąskaitas, už lėšas kuriose mokama reguliuojama palūkanų norma, ir kurių lėšos (didžioji dalis jų) būtų pervedamos į Lietuvos nacionalinį plėtros banką ILTE“, – paaiškino prezidentūra.
Esą valstybė per nacionalinį banką investuotų šias lėšas į svarbius projektus, kurie stiprintų šalies ekonomiką ir gerintų gyvenimo kokybę bei sugeneruotų naujų pajamų valstybei.
„Gyventojai šias sąskaitas atsidarytų ir valdytų (pinigai pervedami/išimami) per papildomas komercinių bankų paslaugas (gyventojui tai būtų kaip papildoma sąskaita su požymiu šalia kitų įprastų sąskaitų komerciniame banke).
Kaip ir Prancūzijoje, galėtų būti normuojama taupomųjų sąskaitų maksimali suma. Palūkanų norma už lėšas gyventojo taupomojoje sąskaitoje – reguliuojama ir valstybės nustatoma. Gyventojai lėšas galėtų atsiimti bet kada. Už šių lėšų grąžinimą garantuotų valstybė, jokių papildomų mokesčių gyventojams nebūtų“, – nurodė Prezidento kanceliarija.
