Ką tik kilo dar didesnių abejonių - ar „nacionaliniu investuotoju" ligi šiol vadinta bendrovė „Leo.LT" gali įgyvendinti strateginius projektus, kuriems neva buvo kurta. Branduolinę jėgainę ir elektros jungtis su Vakarais neva turėjusi statyti įmonė vadovus keičia labai jau dažnai.
LEO LT valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą. Nutraukti valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno sutartis LEO LT vadovas prašo nuo kovo 26 dienos.
„Mano sprendimas yra gerai apsvarstytas, nors jį priimti nebuvo lengva. Prieš penkis mėnesius pradėjęs vadovauti bendrovei siekiau ne tik paspartinti strateginių projektų įgyvendinimą, atvirai bendrauti su visuomene, bet ir efektyvinti mūsų valdomų įmonių veiklą. Tikėjau, kad visos šalies energetikos nepriklausomybės siekį palaikančios pusės dirbs bendram tikslui, tačiau didėjantis politikų nepasitikėjimas ir tolesnis LEO LT priešinimas su visuomene bendrovę veikia itin destruktyviai – menkina jos reputaciją ir įtakoja strateginių projektų eigą. Nacionalinė elektros energetikos bendrovė diskredituojama partnerių ir finansinių institucijų akyse, prarandamas laikas. Tokiomis sąlygomis rezultatyviai dirbti bendrovėje nebematau galimybių“, - sako LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika.
Pasak jo, akcininkų, bendrovės vadovybės ir politikų bendradarbiavimas turi būti konstruktyvus, grindžiamas pasitikėjimo ir partnerystės principu, neskatinant bereikalingo priešiškumo ten kur jo nėra. Pasaulinėje praktikoje pasiteisinusi valstybės ir verslo partnerystė Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir tenka pripažinti, kad šis projektas nėra pats geriausias jos pavyzdys.
„Buvau ir esu tikras, kad sprendimas turėti tokią bendrovę Lietuvoje yra teisingas, tik būtina sugebėti išnaudoti jos galimybes. Tam reikia politinės valios judėti į priekį ir apjungti tai, kas yra geriausia verslo ir valstybės valdymo praktikoje, užtikrinant viešąjį interesą ir pažangų, šiuolaikinės vadybos principais pagrįstą bendrovės veiklos valdymą“, - pabrėžia G. Mažeika.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. LEO LT akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
„Nieko svarbaus"
Balsas.lt primena, kad viena Leo.LT griūtis pernai jau įvyko. Tuomet viskas aiškinta asmeniniais motyvais ir niekas nesutiko spėlioti - ar tai kiek nors paveiks deklaruotus valstybės norus - turėti naują branduolinę jėgainę.
Nūnai pasitraukusį 41-erių G.Mažeiką "Leo LT", ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovo poste pakeis jau trečias įmonės lyderis. G. Mažeika buvo paskirtas pernai spalio 24 dieną. Iki tol jis buvo antrinės "Leo LT" elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius.
Jis pakeitė atsistatydinusį Rymantą Juozaitį. Prieš tai, šį asmenį aršiai kritikavo "Leo.LT" steigėjai - "Maximos" valdomų įmonių vadovai ir, asmeniškai, "Maximos" dešimtuko nariai. R. Juozaitis tuomet vadintas prorusišku ir nekompetentingu vadovu. Tiesa, nepaisant žodinės kritikos, "Leo LT" vadovavo nuo pat jos įkūrimo beveik prieš 5 mėnesius.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko pozicija dėl išeitinės kompensacijos savo noru pasitraukusiam LEO LT valdybos pirmininkui Gintautui Mažeikai:
„Atsistatydinimo atveju jokios išeitinės kompensacijos LEO LT ir jos padalinių vadovams neturi būti mokamos. Dar kartą pabrėžiu, kad, jeigu G.Mažeika iš pareigų traukiasi savo noru, jokia kompensacija jam neturi būti išmokėta. Jeigu yra kitaip – už tai labai rimtai turės atsakyti LEO LT stebėtojų taryba“ – pareiškė energetikos ministras A.Sekmokas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
