Daugėja porų, kurios susilaukia vaikų nesusituokusios. Tačiau rūpesčiai gyvenant šeimoje ar oficialiai neįteisintoje partnerystėje išlieka tokie patys – gimus kūdikiui, tenka spręsti svarbų klausimą, kaip jį išlaikyti.
Kad ir kokios svarbios būtų moralinės vertybės, šeimai, susilaukusiai vaiko, tenka sukti galvą ir dėl pinigų. Dirbančioms mamoms šis galvosūkis lengvesnis, nes pagal galiojančius įstatymus joms priklauso motinystės išmokos. O ką daryti mažas pajamas gaunančioms nesusituokusioms poroms? Deklaruoti, kad esi vieniša mama, nors iš tikrųjų turi draugą, ir gauti didesnę pašalpą, ar verčiau įteisinti santykius, bet tenkintis mažesnėmis pajamomis vaikui išlaikyti?
Vis daugiau gimsta ne santuokoje
Statistikos duomenimis, Europoje ne santuokoje gimsta daugiau kaip trečdalis vaikų (35,1 proc.) Lietuvoje 2008 metais santuokoje gimė 44 vaikai, o nesantuokinių buvo 56. Naujausiais tyrimai rodo, kad pagal ne santuokoje gimusių naujagimių skaičių Europos Sąjungoje pirmauja Estija. 2008 metais šioje šalyje gimė daugiau kaip pusė nesantuokinių vaikų (59 proc.), Lietuvoje šis skaičius siekė – 28 proc. Mažiausiai nesantuokinių kūdikių gimė Graikijoje – 5,9 proc.
Šeimos psichologas Marius Daugelavičius įsitikinęs, kad žmonės tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse gyvena nesituokdami ir augina vaikus, nes per daug vertina savo asmeninę laisvę ir vengia įsipareigojimų.
„ Daug lengviau susipykus susikrauti daiktus ir išsiskirti nesusituokus nei tai padaryti gyvenant šeimoje. Tai yra vidiniai psichologiniai dalykai, - aiškina jis. – Dabar dauguma žmonių gyvena kartu ne santuokoje, siekia karjeros, nori būti nepriklausomi ir tai jau tampa norma.“
Tačiau visuomenės nuostatos tokios sugyventinių poros atžvilgiu, anot pašnekovo, tampa vis nuosaikesnės, nebestebina taip, kaip tai galėjo šokiruoti prieš šimtą metų.
„Jau XX a. aštuntajame dešimtmetyje Vakarų Europoje gyvenimas nesusituokus tapo vis populiaresnis. Neaplenkė šis reiškinys ir mūsų šalies, - pripažįsta ir teisininkė Kristina Pralgauskaitė.- Laikyčiau tai tam tikrų amžinų moralinių vertybių devalvacija. Žmonės, kurie nėra pasiryžę santuokai, nėra moraliai subrendę ir tėvystei, motinystei“.
Anot Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorės Solveigos Jankauskaitės, nesantuokinių vaikų daugėja labiau dėl kultūrinių, vertybinių pokyčių, o finansiniai dalykai tikrai nėra patys svarbiausi.
Išmokos pagal pajamas
Kūdikio susilaukusi šeima iš valstybės gali tikėtis dvejopos paramos. Jei motina prieš vaikelio gimimą dirbo, jai pagal galiojančius įstatymus priklauso motinystės pašalpa. Lietuvoje nuo šių metų liepos 1dienos, ji, tiesa, kiek apkarpyta, bet vis tiek siekia 90 procentų buvusio atlygio pirmaisiais vaiko metais ir 75 proc. antraisiais vaiko metais. Iki tol buvusi išmokų mokėjimo sistema buvo kur kas dosnesnė – 100 proc. motinos arba tėvo uždarbio iki vaikui sukaks vieneri, o antraisiais jo gyvenimo metais 85 proc. buvusio vieno iš tėvų atlyginimo.
Taip pat tokia šeima gali tikėtis ir vienkartinės paramos. „Visoms naujagimių susilaukiančioms šeimoms, nepriklausomai nuo to, ar tėvai susituokę ar ne, skiriama vienkartinė pašalpa, kuri siekia 1430 Lt. Vėliau, jeigu šeimos pajamos vienam žmogui neviršija 525 Lt, vaikui iki dviejų metų kas mėnesį mokami „vaiko pinigai“ – 97,5 Lt. Nuo dviejų iki septynerių metų augantis vaikas remiamas 52 Lt per mėnesį“, - pasakoja Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė.
Jeigu vaikelio susilaukę tėvai gyvena nesusituokę bei neturi pastovių pajamų arba jos nesiekia 350 Lt vienam asmeniui, tokia šeima gali sulaukti didesnės pagalbos.
„Vaikui visų pirma turi būti nustatyta tėvystė, tik tada jis gali pretenduoti į valstybės socialinę paramą, - aiškina S. Jankauskaitė. - Maksimali jam priklausanti išmoka gali siekti 315 Lt per mėnesį. Vienam žmogui iš tokių pinigų pragyventi labai sunku, tačiau jeigu tai yra daugiavaikė šeima, tuomet kartais iškyla dilema, ar verta eiti dirbti už minimumą, kai parama yra didesnė“, - sako pašnekovė.
Piknaudžiauti parama nepilietiška
Vis dėlto, Socialinės paramos centro vadovė neslepia, kad gaunantieji paramą kartais gali imti svarstyti, kas jiems labiau apsimoka: būti išlaikytiems valstybės ar eiti dirbti.
„Negali sakyti, kad visi piktnaudžiauja, labai priklauso nuo situacijos. Tikrai padaugėjo šeimų, prašančių valstybės socialinės paramos, tačiau aš tai labiau siečiau su ekonominiu nuosmukiu, nes prašančiųjų pagalbos tikrai buvo mažiau, kai šalies situacija buvo geresnė, - aiškina ji. – Kitas dalykas, kuris kelia nerimą, tai labai nedidelė minimali alga, kuri neskatina žmonių ieškotis darbo. Jeigu tu gali gauti paramą, ypač daugiavaikėse šeimose, kuri yra didesnė už minimalų darbo užmokestį, tai kodėl turėtum eiti dirbti?“- retoriškai klausia ji.
Pašnekovė sako, jog vienišos mamos, prašančios paramos, turi užpildyti dokumentus, patvirtinančius, ar gyvena vienos, ar turi draugą, todėl žmogaus pareiga yra pateikti teisingą informaciją.
„Aišku pasitaiko, kad nurodoma klaidinga informacija, taip tikintis gauti daugiau pinigų. Kartais, jei mums kyla įtarimas, patikriname, tačiau tai padaryti ne visada paprasta“, - sako S. Jankauskaitė. Pašnekovė svarsto, kad nustatyti, ar moteris tikrai augina vaiką viena ir neslepia sugyventinio, paprasčiau mažesniuose miesteliuose, nes ten žmonių bendruomenės glausdesnės, visi žino, kas su kuo gyvena. O didesniuose miestuose tenka pasitikėti ant dokumentų sudėtais parašais.
„Manyčiau, kad valstybinė parama, skiriama šeimai, turi savo paskirtį – iš tikrųjų vienišas mamas. Ir piktnaudžiauti šia parama yra nepilietiška“, - kalba teisininkė K. Pralgauskaitė. - Be to, prieš pagimdant vaiką derėtų pamąstyti ir apie materialines sąnaudas, realiai įvertinti savo galimybes planuojant šeimą. Nedera pamiršti ir moralinio aspekto. Vaikui gali būti ir psichologiškai sunku bei skaudu, kai jis, turėdamas tėvą, jo lyg ir neturi – negali turėti tėvo pavardės. Maži vaikai nesupranta tokių subtilybių, bet vyresnius tai gali rimtai skaudinti“, -neabejoja teisininkė.
„Kad ir kaip bebūtų, šeima nueina į antrą planą, nebėra tokia vertybė, kokia būdavo anksčiau“, - apgailestauja ir šeimos psichologas M. Daugelavičius. Paklaustas apie kitų šalių praktikas, jis teigia, jog Europoje skyrybų skaičius netgi didesnis nei Lietuvoje, o nesusituokę gyvena daugelis šeimų.
„ Gyvenant „susimetus“ yra didesnė tikimybė ir išsiskirti“,- neslepia jis. Specialistas pastebi, jog motinas, turinčias sugyventinius, bet oficialiai auginančias vaikus vienus, gali slėgti nesaugumo jausmas bei žeisti vienišos motinos statusas. O ir pačiam vaikui ateityje gali kilti psichologinių problemų, atsirasti baimė, jog tėvai gali bet kada išsiskirti.
Santuokiniai ir nesantuokiniai vaikai nelygiateisiai
Kita problema, kuri gali kilti nesusituokusiai porai atsiradus vaikų, tėvystės nustatymas. Kaip pažymi Socialinės paramos centro vadovė S. Jankauskaitė, norint gauti valstybinę pašalpą, būtina patvirtinti vaiko tėvystę. Tačiau tai padaryti, anot teisininkės K. Pralgauskaitės, ne visada lengva.
„Oficialiai sugyventinio statuso šiuo metu įregistruoti neįmanoma, nes partnerystės reguliavimas buvo siūlytas pirminiame naujojo Lietuvos Civilinio Kodekso (CK) projekto variante, tačiau toliau, jau svarstant šį projektą valstybės institucijose ir susidūrus su aršia paties partnerystės instituto kritika, jis patvirtintas nebuvo“, - pastebi teisininkė K. Pralgauskaitė. Todėl, anot jos, sugyventiniai, šiuo metu tėra du žmonės, neturintys vienas kitam teisiškai reikšmingų pareigų bei teisių. Jų bendravimas yra reglamentuojamas praktiškai vien tik moralės, bet ne teisės normomis.
„Pažymėtina, kad kalbant apie santuokinius ir nesantuokinius vaikus egzistuoja didžiulis skirtumas, nes vaikas gimęs santuokoje jau a priori turi abu tėvus – tiek motiną, tiek jos vyrą“, - aiškina pašnekovė.
Įrodyti tėvystę per teismus
„Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai porai, tai vyras gali laisva valia patvirtinti savo tėvystę. Bet iš teisinės praktikos galiu pastebėti, kad nemažai vyrų atsisako oficialiai įregistruoti tėvystę nesantuokiniam vaikui motyvuodami tai įvairiomis priežastimis, viena kurių ir yra gaunama parama“, - kalba teisininkė.
Anot K. Pralgauskaitės, vyrui palikus sugyventinę, ji, norėdama gauti išlaikymą vaikui, turi nueiti nelengvą kelią.
„Pradžioje reikia kreiptis į teismą, kad šis nustatytų tėvystės faktą. Teismo posėdžiai dažnai būna nelengvu išbandymu jautresnei moteriai, nes dažnokai vyrai neigia bendro gyvenimo ar net artimų santykių faktą, ima aiškinti jog vaiko mama yra lengvo elgesio moteris, turėjusi daug vyrų, vedusi palaidą gyvenimo būdą. Tėvystei įrodyti skiriama DNR ekspertizė, kurios išlaidas, apie tūkstantį litų, pradžioje turi apmokėti pati moteris“, - teisinius niuansus vardija pašnekovė.
K. Pralgauskaitė teigia, kad tik įrodžius tėvystę moteris gali reikalauti išlaikymo vaikui.
„Vaikui, gimusiam santuokoje, tėvystės nustatyti nereikia, o pats įstatymas numato tėvo pareigą išlaikyti vaiką. Tėvui piktybiškai vengiant išlaikyti vaiką, moteris teismo tvarka turi įrodyti tik išlaikymo dydį, bet jau neturi įrodinėti tėvystės fakto“, - aiškina teisininkė.
