Vyriausybė vakar pagaliau patvirtino Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Ministrų kabinetas, tvirtindamas darbų terminus, atsižvelgė į uostamiesčio valdžios pageidavimus.
Minėtąjį planą buvo bandoma patvirtinti dar birželio pradžioje, tačiau Klaipėdos valdžia nesutiko su reikalavimu iki ketvirto šių metų ketvirčio pakeisti bendrąjį miesto planą numatant jame giliavandenio uosto statybos galimybę.
Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusią savaitę po apsilankymo Susisiekimo ministerijoje buvo rastas kompromisinis sprendimas. Bendrojo plano keitimo procedūras numatyta baigti iki 2010 metų pirmo ketvirčio.
„Kadangi reikia iš naujo rengti visą bendrąjį miesto planą, tai jau yra protingas terminas, nors ir per šį laikotarpį teks dirbti labai intensyviai“, - sakė meras.
Anot jo, šio Vyriausybės sprendimo nereikėtų vertinti kaip miesto valdžios, kuri iki šiol nesutiko bendrajame plane Melnragėje numatyti vietos giliavandeniam uostui, pralaimėjimo.
„Pasiekėme ir to, kad Uosto direkcija iki 2009-ųjų antro ketvirčio parengtų giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Tada bus aišku, ką ir kur reikia parodyti. Be to, ruošiant naująjį bendrąjį miesto planą bus atliekamos ir poveikio aplinkai procedūros, bus svarstymai su visuomene. Po visų šių procedūrų taps aišku, ar iš viso Melnragėje gali atsirasti toks objektas“, - sakė R. Taraškevičius.
Vyriausybė sutiko ir su Klaipėdos valdžios reikalavimu padengti naujojo bendrojo plano rengimo išlaidas iš valstybės biudžeto.
Visus parengiamuosius giliavandenio uosto statybos darbus institucijos yra įpareigotos atlikti iki 2011 metų vidurio.
Susisiekimo ministerijai kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis pavesta išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti finansavimo šaltinius - valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų paramą ir kitas lėšas. Iki šių metų rugsėjo 30 d. Vyriausybei šiuo klausimu numatoma pateikti atitinkamus pasiūlymus.
Statant giliavandenį uostą numatoma už 350 m nuo kranto suformuoti dirbtinę 1 500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais bus sujungta su dabar veikiančiu uostu. Giliavandenį uostą siūloma statyti 2 etapais. Pirmajame etape, iki 2015 metų, numatoma statyti bangolaužius, formuoti teritoriją ir statyti krantines. Baigus šį etapą, giliavandenis uostas galės pradėti veikti. Toliau minėti statybos darbai būtų tęsiami iki 2025 metų.
Teigiama, kad toks uostas reikalingas Lietuvai siekiant tarptautinio konkurencingumo ir didesnių krovinių srautų. Giliavandeniame uoste bus galima priimti žymiai didesnius nei iki šiol - "Baltmax" tipo laivus, kuriems reikalingas 17 metrų gylis.
