Už įstatymo pataisas balsavo 129 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.
„Šis įstatymas skatins mokytis visą gyvenimą ir sudarys galimybę atgauti dalį patirtų išlaidų net už antrą, trečią, ketvirtą ar penktą diplomą. Jeigu asmuo neturi pajamų, tai tas pajams galės pasidindinti jo tėvai.
Tai iš tiesų yra tikrai unikalus projektas, kuris paskatins žmones daugiau mokytis, atnaujinti savo žinias ir tokiu būdu galbūt persiorientuoti, pakeisti kvalifikaciją ar galbūt tobulinti savo žinias ir kurti didesnę pridėtinę vertę“, – posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma tik apmokant pirmąsias studijas.
Priėmus pataisas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, galėtų susimažinti mokėtiną pajamų mokestį iš metinių pajamų atskaitant patirtas išlaidas už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos) ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjama bet kuri atitinkama aukštojo mokslo kvalifikacija.
Naujos nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 m. ir vėlesnių metų pajamas.
M. Majauskas sakė, kad 2022 metais dalį sumokėto GPM dėl tokios lengvatos galėtų susigrąžinti apie 8 tūkst. žmonių ir dėl to biudžetas netektų apie 2 mln. eurų.
Pasak jo, mokestinė lengvata skatins mokytis visą gyvenimą ir sudarys galimybę atgauti dalį patirtų išlaidų net už antrą, trečią, ketvirtą ar penktą diplomą.
„Tai paskatins žmones daugiau mokytis, atnaujinti savo žinias ir tokiu būdu galbūt persiorientuoti, pakeisti kvalifikaciją ar galbūt tobulinti savo žinias ir kurti didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo jis.
M. Majauskas pabrėžė, kad lengvata galios net tik studijoms Lietuvoje.
„Tol, kol gyventojas yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, tai yra, jeigu jis, pavyzdžiui, turėtų nuolatines studijas Oksforde ar Harvarde, jis lygiai taip pat savo dalį patirtų išlaidų galėtų atskaityti iš sumokėto GPM“, – teigė M. Majauskas.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas atkreipė dėmesį, kad pagal daugybę mokymosi visą gyvenimą rodiklių Lietuva velkasi Europos Sąjungos uodegoje: „Tiek Europos Komisija, tiek ir kitos tarptautinės struktūros pateikia Lietuvai daugybę pavyzdžių ir primygtinių patarimų, kad šitą dalį reikėtų gerokai sustiprinti“.
Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad mokestinę lengvatą reikia taikyti ir žmonėms, įgijusiems formaliąsias institucines kvalifikacijas.
„Neformaliosios kvalifikacijos yra prieinamos online. Kursų trukmė yra šiek tiek trumpesnė, tačiau įgyjamos žinios ne mažiau svarbios ir aktualios“, – tvirtino G. Paluckas. Jis neatmeta, kad lengvata galėtų pasinaudoti ir Užimtumo tarnybos mokamus kvalifikacijų įgijimo kursus baigę gyventojai.
„Valstiečio“ Luko Savicko teigimu, lengvata prisidės prie ekonomikos augimo, nes darbo rinkoje bus daugiau „reikiamų kompetencijų“.
Dabar GPM lengvata leidžia susigrąžinti išlaidas už profesinį mokymą ar studijas, bet tik įgyjant pirmą aukštąjį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją – už pirmą bakalauro, magistro, doktorantūros, aspirantūros laipsnius ar jų nesuteikiančias studijų programas.
