„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas juokauja, kad atsakymas į klausimą, ar akcijos jau pasiekė dugną arba žemiausią tašką ir ar dabar yra geriausias laikas jas pirkti, yra vertas milijono. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai finansų rinkose yra smukimas, investuoti iš tiesų apsimoka, nes, kaip rodo istorija, akcijų vertė anksčiau ar vėliau atsistato. Visgi niekas negali pasakyti, ar nebus didesnio smukimo ir kada bus pakilimas.
„Bet kuri investicija turi būti paremta planu, kuris apimtų jos tikslą – kam siekiama uždirbti pinigų, laiką – per kiek laiko tikimasi uždarbio, rizikingumą – koks investicijos praradimas toleruojamas, veiksmų planą – kokių veiksmų bus imamasi ir kada.
Dar vienas svarbus momentas – investicijų išskaidymas. Tai leidžia suformuoti investicijų krepšelį, kurio savininkas yra numatęs sau lūkesčius, žino, kokių vertės svyravimų gali tikėtis ir kokiais principais šį krepšelį valdo, tokiu būdu išvengdamas emocinių sprendimų“, – sako V.Rūkas.
Finansų analitikas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad pradedantys investuotojai dažniausiai nesupranta bazinių rinkų veikimo principų, finansinių instrumentų charakteristikų. Todėl priima sprendimus aiškiai nesuvokdami potencialios grąžos bei prisiimtos rizikos. Taip nutinka, nes siekiama kuo greičiau uždirbti, nenorima mokytis teorinių pagrindų.
„Dažnai pradedantys smulkieji investuotojai labai skuba, įsivaizduodami, kad jiems pasitaikė itin reta galimybė. Nors dažniausiai realiai tai būna tik galimybės miražas. Skubėjimas veda ir į emocionalius sprendimus, kurie būna priimami per dažnai, be jokio realaus pagrindo.“
Anot jo, neretai galima pastebėti ir tai, kad pradedantis investuotojas yra linkęs vadovautis trečiųjų asmenų patarimais, teikiama informacija.
„Nors kartais tai yra logiška, tačiau viešoje erdvėje yra itin daug bevertės, niekuo neparemtos ir dėl to beviltiškai netikslios, taip pat siekiant uždirbti parengtos informacijos. Todėl, prieš vadovaujantis patarimais, būtina įsigilinti tiek į pačią informaciją, tiek į ją teikiantį šaltinį“, – pabrėžia T. Marčiulaitis.
Analitikas taip pat atkreipia dėmesį, kad pradedantys investuotojai tikisi labai greito rezultato, investavę mažas pinigų sumas, iš to uždirbti itin daug. T. Marčiulaitis teigia, kad tai praktiškai neįmanoma, todėl investuotojas pastato save į keistą padėtį – bando siekti to, ko pasiekti neįmanoma ir dėl to praranda pinigus.
Reikia turėti finansinę pagalvę
Norint investuoti į specifines akcijas reikia ne tik išmanyti atitinkamo sektoriaus specifiką, bet ir nuolat sekti jo įvykius bei pokyčius ir greitai reaguoti, nes rinka spėja užbėgti už akių, sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas.
„Pavyzdžiui, jei manote, kad tokios kompanijos kaip „Amazon“ ar „Netflix“ pasinaudos šia karantino situacija, tikėtina, jūs esate teisus. Tačiau taip manė ir kiti investuotojai, nes konkrečiai šių įmonių akcijų kainos yra netgi didesnės nei metų pradžioje, priešingai nei pasaulio akcijų indeksų. Yra ir itin atpigusių įmonių ar sektorių: turizmo, finansų, kurių akcijų kainos kritusios trečdaliu, per pusę ar net daugiau, tačiau tokias įmones karantino situacija palies itin neigiamai.
Todėl gyventojams, neturintiems investicinės patirties bei galimybių nuolat sekti rinkas, patartina pasidomėti į akcijas investuojančiais investiciniais (indekso) fondais, kurie investuoja į tam tikros srities šimtus ar tūkstančius investicinių pozicijų ir tokiu būdu išskaido riziką“, – aiškina V. Rūkas.
Pasak jo, kalbant apie mažiau patyrusius investuotojus, visada pasiteisina periodinis investavimas, kai, pavyzdžiui, kas mėnesį investavimui skiriama kad ir minimali, tačiau stabili suma. Tai ne tik leidžia išvengti nesėkmingų bandymų atspėti rinkos dugną, bet ir išnaudoti rinkų smukimą – tokiu atveju už tą pačią pinigų sumą įsigyjama daugiau akcijų ar fondo vienetų, o jų vertė rinkoms kylant padidėja labiau nei pirktų pakilimo metu.
Visgi V. Rūkas pabrėžia, kad žiūrint iš asmeninių finansų valdymo pozicijos, prieš investuojant pirmiausia reiktų įvertinti, ar esate sukaupę pakankamą „finansinę pagalvę“ – ji turėtų būti 3–6 mėnesio pajamų dydžio ir būtų skirta netikėtiems atvejams, kai netenkama nuolatinių pajamų.
„Šiuo sunkmečio laikotarpiu tokį rezervą turėti yra būtina. Taip pat – nusimatyti kitus trumpalaikius bei ilgalaikius poreikius, įskaitant ir pensijos kaupimą“, – sako V. Rūkas.
Neatrasta rinka
T. Marčiulaitis teigia, kad Lietuvoje investavimo kultūra bendrai nėra smarkiai išvystyta. Finansų rinkomis domisi, savanoriškai jose investuoja ir prekiauja tik nedidelė dalis gyventojų. O ir šių nemaža dalis tiesiog siekia praturtėti su mažais finansiniais resursais.
Investavimas į akcijas žmonėms yra žinomas, kiek geriau, tačiau dažnai pamirštama apie obligacijas, kuriomis Lietuvoje domisi vos keli investuotojai.
„Obligacijos, klasikine prasme, yra produktas, skirtas sumažinti investicinio krepšelio riziką. Tad obligacijų poreikis dažniausiai atsiranda tuomet, kai žmogus jau turi investicinį krepšelį ir siekia sumažinti jo svyravimus. Kadangi Lietuvoje tokių asmenų nėra daug, ir obligacijomis domisi tik vienas kitas investuotojas“, – pasakoja T. Marčiulaitis.
Finansų analitikas teigia, kad kaip pavienė investicinė priemonė, vidutiniu atveju, obligacijos yra tinkamos vyresniems asmenims, kurių investicijų horizontas trumpesnis. Tačiau, dėl istorinių aplinkybių, didelė dalis Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių arba nesidomi investicijomis, arba neturi finansinių resursų, reikalingų investuoti. Tai yra antra priežastis, dėl kurios vietinėje rinkoje obligacijų poreikis yra mažas, nors valstybės taupymo lakštai, kas iš esmės yra obligacijos, tarp senjorų yra itin populiarūs.
Pradedantiems siūlo rinktis akcijas ir fondus
T. Marčiulaitis pasakoja, kad egzistuoja įvairių skirtingų obligacijų. Pavyzdžiui, valstybinės ar didžiausių pasaulio įmonių obligacijos šiuo metu generuoja nulinę arba neigiamą grąžą ir smulkiam investuotojui jos nėra tinkamos.
Kiek rizikingesnių valstybių ar įmonių obligacijos gali generuoti iki 5 proc. grąžos per metus. Pavyzdžiui, „Maxima grupės“ obligacijos kuponas siekia 3,25 proc. Todėl kiek didesnę nei valstybinę riziką sutinkantis prisiimti investuotojas gali tikėtis šiek tiek infliaciją lenkiančios grąžos.
Anot T. Marčiulaičio yra ir pakankamai rizikingų obligacijų, kurios siūlo net iki 15 proc. metinės grąžos.
„Tai yra smulkių ir vidutinių įmonių leidžiami skolos vertybiniai popieriai, kurių populiarumas auga ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, „Air Baltic“ investuotojams siūlė 6,75 proc. metinę grąžą, „Auga grupė“ 6 proc. per metus, na o paskolas su automobilio įkeitimu siūlanti „Mogo“ investuotojams siūlo daugiau nei 10 proc.
Obligacijų grąža labai priklauso nuo to, kokią riziką sutinka prisiimti investuotojas“, – sako finansų analitikas.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad vidutiniu atveju, pradedančiam investuotojui lengviau ir geriau rinktis akcijas arba įvairius fondus, nes investuoti į akcijas galima ir 10 eurų. Tuo metu investicijoms į obligacijas dažnai reikės bent 1000 eurų. Tad už tą pačią sumą investuotojas gali įsigyti arba vienos įmonės obligacijų, arba 5–10 įmonių akcijų.
