„Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas.
„Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji. Matome, kad infliacija vis dar yra labai stipri. Kad bus didinamos palūkanų normos, man pačiam dėl to abejonių nekyla“, – sakė G. Šimkus.
Pasak jo, būsimą ECB sprendimą lems euro zonos ekonominiai, socialiniai, finansiniai duomenys.
G. Šimkaus teigimu, palūkanų normų didinimas neabejotinai yra ribojantis veiksnys, skirtas ir ekonominiam aktyvumui prislopinti.
„Įsigalėjusi infliacija yra tokia didelė, jog žmonės visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, nepaisant horizonte šmėkščiojančios techninės recesijos, vis garsiau pradeda reikalauti didesnių atlyginimų ir tai daro poveikį ne tik dabartinei situacijai, bet ir formuoja lūkesčius ateičiai“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Anot LB vadovo, ECB padidintos palūkanos normos Lietuvoje visų pirma prislopins investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT).
„Ligšiolinis dešimtmetį egzistavusių neigiamų palūkanų normų zonoje plačiai paplitęs, mano įsitikinimu, rizikingas investavimas į NT buvo nenatūralus“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, „NT projektuose neįdarbinti pinigai“ galėtų būti nukreipti investicijoms į Vyriausybės platinamus vertybinius popierius.
„Nemažai iš Vyriausybės ketinamų skolintis išteklių, berods, 2 mlrd. eurų ketinama pasiskolinti vidaus rinkoje. Tai yra tikrai puikus dalykas, tiek ir susemti tą atsiradusį likvidumą vietos rinkoje, tiek ir įdarbinti išteklius bankų sistemoje, versle ir pas gyventojus – tokiu būdu sukurti alternatyvią galimybę investuoti“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
ECB ketvirtadienį paskelbė dar vieną palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie recesijos.
ECB Valdančioji taryba nusprendė dar kartą padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas 75 baziniais punktais, todėl dabar jos sieks 2,25 procento.
