„Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Nežaidžiame pagal taisykles, kurias kūrėme ne mes“, – pareiškė Aleksejus Milleris Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo viešoje diskusijoje.
Kiek anksčiau šią savaitę „Gazprom“ sumažino gamtinių dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pareiškusi, kad Vokietijos „Siemens“ atidėjo kompresorių blokų remonto darbus kompresorių stotyje „Portovaja“.
„Kol kas niekaip nepavyksta išspręsti problemos, kuri iškilo dėl kompresorių stoties. „Siemens“ vis dar tyli, mėgina rasti sprendimą“, – pareiškė A. Milleris.
Ketvirtadienį „Gazprom“ pranešė, kad eksportas į buvusiai Sovietų Sąjungai nepriklausančias šalis nuo sausio 1 dienos iki birželio 15 dienos sumažėjo 28,9 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Žinoma, „Gazprom“ mažina dujų tiekimo į Europą apimtis“, – teigė A. Milleris, tačiau pabrėžė, kad kainos išaugo kelis kartus.
Maskva prarado keletą Europos klientų po to, kai pareikalavo, kad visos „nedraugiškos“ šalys už rusiškas gamtines dujas mokėtų rubliais, reaguodama į Vakarų sankcijas, įvestas dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.
Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams gamtinių dujų tiekimas buvo sustabdytas, kai šios šalys atsisakė mokėti rubliais.
Dujotiekis „Nord Stream“ buvo pradėtas eksploatuoti 2012 metais, juo tiekiamos dujos iš šiaurės vakarų Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą.
Kito dujotiekio – „Nord Stream 2“, kuris turėjo padvigubinti Rusijos dujų tiekimą Vokietijai, – paleidimas buvo sustabdytas reaguojant į Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje.
„Dujotiekyje „Nord Stream 2“ yra pasiektas reikiamas slėgis ir per jį dujos į Vokietiją gali būti tiekiamos net šiandien. Tačiau jis nebuvo pradėtas eksploatuoti, nes nėra sertifikuotas“, – pareiškė A. Milleris.
ES šalys siekia sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, tačiau nesutaria dėl gamtinių dujų embargo įvedimo, nes kelios valstybės narės labai priklausomos nuo rusiškos energijos tiekimo.