Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.
Tuo metu investicijų ekspertas atrėžia, kad būtina įvertinti visas aplinkybes individualiai – pagal tai, kokias įmokas žmogus mokėjo ir kiek laiko.
Politikų pasiūlymai yra gėdingi?
Neseniai Žinių radijui prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo būtinybę keisti kaupimą pensijų fonduose: „Šitie pokyčiai yra reikalingi ir tikėtina, kad prezidentas rudens sesijoje Seime teiks pasiūlymą dėl 25 procentų išsiėmimo galimybės.“
Anot patarėjo, kaupiantiems pensiją antros pakopos fonduose tokia galimybė turėtų būti suteikta kartą gyvenime, dalyviai patys nuspręstų, kada ja pasinaudoti.
„Kada gyventojai išsiimtų tą ketvirtadalį lėšų (...) iš antros pakopos fondų – tai būtų jų valia, ar tai viduje kaupimo, ar sulaukus pensinio amžiaus, o gal ir nematytų to poreikio“, – teigė V. Augustinavičius.
I. Ruginienė tikina, kad pasiūlymai apie automatinio įtraukimo skaičiaus sumažinimą nuo 3 iki 2 kartų arba 25 proc. lėšų atsiėmimą yra gėdingi.
„Gėda už mūsų politikus, kurie siūlo ne žmonėms reikalingą sprendimą, bet bando laviruoti privačių pensijų fondų interesų pusėje. Juk svarbu sprendimus daryti taip, kad nenuskriaustumėme būtent jų O kaip su mūsų teise spręsti, kur išleisti mūsų sunkiai uždirbtus pinigus?“ – socialiniame tinkle rašė I. Ruginienė.
Ji pateikė tikrą istoriją, kai nemažai pinigų sukaupęs darbuotojas išėjęs į pensiją gaus visiškai nedideles išmokas iš fondų.
„Žmogus pradėjo kaupti dar nuo tada, kai buvo galimybė pačiam nuspręsti ir pasirašyti sutartį. Tuomet, 2019 m., jis patikėjo pažadais ir pasiliko II pakopoje kaupti toliau. Šiais metais, išeinant į pensiją jam pranešama, kad per ilgus kaupimo metus jis sukaupė 9687 eurus.
Atrodo, gana ženkli suma, bet taip tik atrodo ant popieriaus. Didžiam nusivylimui pranešama, jog šios sumos asmuo pasiimti kaip vienkartinės išmokos negali, nes tai daugiau nei 5400 eurų, o anuiteto nusipirkti taip pat ne, nes trūksta apie 1100 eurų“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienės teigimu, šiuo atveju pensininko padėti tampa neapibrėžta, o tikėtis dirbti po pensijos gali tik vienetai, tad tolimesnis kaupimas, siekiant surinkti daugiau kaip 1 tūkst. eurų „tampa tikra prabanga“.
„Kas tokiam žmogui pasiūloma? Ogi vienintelė išeitis – pasirašyti sutartį su periodinėmis išmokomis. Sužiba viltis žmogaus akyse, kad gerai, jei ne vienkartinė išmoka, tai periodinė tikrai turi prisidėti prie orios senatvės, kaip skelbia daugybė ekspertų, bandančių palaikyti „solidžią“ privačių pensijų fondų reputaciją. Tačiau viltis išblėsta tik pamačius vienkartinės išmokos dydį – 37 eurai.
37 eurai? Jūs rimtai? Jau įsivaizduoju, kaip jie prisidės prie orios senatvės“, – ironiškai kalbėjo I. Ruginienė.
Profesinių sąjungų atstovė tęsia, kad visa istorija tuo nesibaigė, o priešingai – pažėrė naujų staigmenų.
„Sutartyje yra vienas labai svarbus sakinys (jums pabraukiau raudonai), kurio turbūt niekas mažomis raidėmis nepastebi, kad ši apgailėtina išmoka priklausys dar ir nuo rinkos pokyčių, o tai reiškia, kad nebūtinai tas vargšas žmogelis gaus 37 eurus ir kad iki 85 metų ši suma kas mėnesį gali keistis labai įvairiai. Tai dabar klausiu, kaip jaustis visiems tokiems žmonėms, kurie kaupė daugiau nei 10 metų ir tikėjo orios senatvės pasaka, o dabar stovi prie susikilusios geldos?
Kaip politikams ir mūsų valstybės vadovams ne gėda už jų pasiūlymus, kurie orientuoti tik į pigų politinių taškų rinkimą?“ – kalbėjo I. Ruginienė.
Darbuotojų atstovė taip pat įvardijo konkrečius veiksmus, kokių svarbių pakeitimų vertėtų griebtis, siekiant išspręsti tokias situacijas kaip ši.
„Reikia iš esmės kelių svarbių pakeitimų:
1. Panaikinti automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą
2. Suteikti galimybę bet kada, neribotam laikui, neribojant tokių veiksmų skaičiaus žmogui sustabdyti įmokų mokėjimą (pasiimti atostogas).
3. Išėjus į pensiją, kiekvienas asmuo turi turėti teisę nuspręsti pats, ką su savo pinigais daryti: pasiimti vienkartinę išmoką, nusipirkti anuitetą ar išdėlioti sumą periodinėmis išmokomis.
4. Leisti išeiti iš II pakopos ir su visais pinigais pereiti į „Sodrą“, – kalbėjo ji.
Pasak I. Ruginienės, tai yra mūsų sukaupti pinigai, todėl mes patys turime turėti teisę nuspręsti, ką su jais daryti toliau.
Kiek žmogus kaupė, tiek ir sukaupė?
Vienas iš pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ įkūrėjų Marijus Kalesinskas pripažįsta, kad istorijoje minimo asmens kaupimo rezultatas išties yra menkas.
Tačiau, pasak jo, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į papildomas detales, kodėl susiklostė tokia situacija, kad asmuo kas mėnesį gaus tik apie 37 eurus.
„Kodėl niekas neklausia, o kokias įmokas žmogus atliko viso kaupimo metu ir kiek laiko? Nes išmokos dydis yra tiesioginis įmokų rezultatas. Vadinasi, jei nedaug buvo įmokėta, daug pinigų susikaupti ir negalėjo“, – atkreipė dėmesį M. Kalesinskas.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad tai yra akmuo į kaupimo kritikų ir ankstesnių vyriausybių politikų daržą.
„Prieš 20 metų įmokos buvo suplanuotos 5,5 proc., skaičiuojant nuo atlyginimo. Bet nuo 2009 metų jos vis buvo drastiškai mažinamos, netgi stabdytos, visaip reformuotos.
Tad pinigų pervedama buvo mažai, net ir tų žmonių atveju, kurie kaupia nuo 2004 metų. Vėliau tie patys kritikai antrą kartą dar išstoja ir klausia: „o tai kodėl tiek mažai susikaupė?“ – kalbėjo pensijų kaupimo bendrovės atstovas.
Fiksavo teigiamą grąžą
Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.
Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.
Didžiausias pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiesiems skirtuose pensijų fonduose – nuo 8,8 proc. iki 12 proc. 1996–2002 metų grupėje. Mažiausias pokytis buvo pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – 0,65 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per paskutinius ketverius metus siekia 6,7 proc.
Trečiosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės taip pat didėjo, bendras svertinis pokytis siekė 7,1 proc. Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai – 9,27 proc., mišraus investavimo pensijų fondai – 4,98 proc., obligacijų pensijų fondai – 2,11 proc.
Antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia 1,4 mln. dalyvių (iš jų apie 0,8 mln. aktyviai) – 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Trečiosios pakopos fonduose kaupia 105 tūkst. žmonių – 10 proc. daugiau.
Lietuvoje veikia šešios antros pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus ir penkios bendrovės, valdančios 21 trečiosios pakopos pensijų fondą.
