vaidas augustinavičius

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavčius pabrėžia, kad sparčiai augant prekybai tarp Lietuvos ir Lenkijos, į ją norima integruoti ir gynybos pramonės sritį. „Jei per paskutinius 5 metus bendra prekybos apimtis augo 50 proc., bendros investicijos augo 60 proc., tai gynybos sritis yra dar viena sritis, kuri turi didelį potencialą augti.

Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymai paprasčiau stabdyti pensijų kaupimą antros pakopos fonduose bei jį nutraukti dėl sunkios ligos ar negalios nėra pakankami, sako šalies prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, gyventojams turėtų būti suteikta daugiau galimybių atsiimti dalį sukauptų lėšų – ne tik sunkiai susirgus ar patyrus negalią, kaip siūlo ministerija.

Vyriausybei pateiktus siūlymus papildomam gynybos finansavimui, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas nepritaria akcizų didinimui bei su verslo liudijimais susijusiems reguliavimo pakeitimams. Anot jo, vietoje šių „socialiai nesubalansuotų pasiūlymų“, prezidentas ragintų grįžti prie aukštų pajamų apmokestinimo klausimo. „Prezidentas sunkiai pritartų akcizų didinimui, ar žaliems, ar kitiems, kurie didina prekių savikainą.

Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Idėją šalies prekybos centruose žymėti įmonių, prekiaujančių Rusijoje, prekes turėtų padėti įgyvendinti valdžios institucijos, sako Lietuvos prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.   „Tarpinstitucinis tam tikras mechanizmas šioje vietoje, manytina, turėtų atsirasti, tam, kad nebūtų teisinių rizikų ir kad idėja praktiškai būtų įgyvendinta“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Kovojant su skurdu Lietuvoje reikia iš naujo apsvarstyti laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maisto produktams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Mokesčių didinimas vidurinei klasei per recesiją ves į krizę, sako prezidento patarėjas. Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo chaose valdžia spaudžia stabdžio pedalą. Paskutinį, trečiąjį etapą, kurio metu tiekėją turi pasirinkti daugiau nei 400-ai tūkstančių mažiausiai elektros sudeginančių vartotojų, planuojama atidėti metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Energetikos ministerija taip pat pritaria prezidento siūlymui: planuoja didinti kompensacijas taupiausiems, suvartojantiems iki 150-ies kilovatvalandžių elektros per mėnesį.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

„Perlas energijai“ apgavus šimtatūkstantinę klientų armiją, konkurentai neriasi iš kailio, mėgindami žmonės persivilioti pas save. Elektros tiekėjai siūlo fiksuoti tarifus, tačiau reikalauja sudaryti ilgalaikes iki 6 metų sutartis, už kurių nutraukimą grasina baudomis. Dėl elektros kainų ir chaoso liberalizuojant rinką Lietuvoje vis didėjant nepasitenkinimui, prezidentas Nausėda jau siūlo stabdyti liberalizavimą ir sako lauksiąs atostogų išėjusios Šimonytės pasiaiškinimo.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) įšaldymas Seime yra klaidingas sprendimas ir lieka moraline skola gyventojams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.  Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti NPD taikymo tvarką, nes dabartinė schema nepalanki vaikus auginančioms šeimoms.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjų komandą papildė ekonomistas Vaidas Augustinavičius ir socialinės politikos ekspertė Irena Segalovičienė. Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, prie Ekonominės ir socialinės politikos grupės V. Augustinavičius prisijungė antradienį, o I. Segalovičienė – praėjusią savaitę.