Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę atmetė Lietuvos bendrovės skundą. „Arvi ir ko“ siekė įrodyti, kad gali atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimus ir neprivalo jų vykdyti, nes nėra pasirašiusi arbitražinio susitarimo, tačiau teismas nutarė, jog išimtiniais atvejais toks susitarimas gali galioti ir jo nepasirašiusiai šaliai.
Tokia išimtis, teismo aiškinimu, gali būti ginčų sprendimuose taikoma vadinamoji šydo pakėlimo doktrina – teisingumo ir sąžiningumo principais paremtas įrankis išsiaiškinti ribota atsakomybe prisidengiančių bendrovių sąsajas. Esminė jos idėja – jeigu viena bendrovė taip stipriai dominuoja kitos reikaluose, kad piktnaudžiauja kontrole, tai reikia nepaisyti dviejų įmonių atskirų teisinių formų ir laikyti jas vienu subjektu.
„Pagal bendrovės šydo pakėlimo doktriną šalis gali būti saistoma arbitražinės išlygos, nepaisant to, kad ji nesudarė sutarties“, – rašoma vasario 8 dienos galutinėje LAT nutartyje.
LAT paliko galioti 2016 metų vasario 22 dienos Apeliacinio teismo nutartį, kuria dalinis ir galutinis arbitražo sprendimai turi būti vykdomi Lietuvoje.
Ginčas kilo dėl 2007 metais Serbijos bendrovės „HIP Azotara“ ir Kipro įmonės „Heimdal Enterprises“ įrangos pardavimo sandorių, kuriems buvo taikomi arbitražiniai susitarimai.
Anot LAT, „Arvi ir ko“ 2006 metais tapo pagrindine Serbijos bendrovės „HIP Azotara“ savininke, o sprendžiant klausimą, ar Lietuvos įmonė gali būti ir yra saistoma arbitražinių susitarimų, remiamasi ginčą sprendusio arbitro analize – pagal ją sandorių sudarymo metu „Heimdal Enterprises“ nevykdė jokios veiklos, ji su „Arvi ir ko“ susijusi per akcininkus, darbuotojus ir finansus. Būtent šios aplinkybės ir tapo prielaida taikyti šydo pakėlimo doktriną.
2014 metų birželį Tarptautinių prekybos rūmų arbitražas nusprendė, kad „Arvi ir ko“ bendrovei „HIP Azotara“ turi sumokėti 434,1 tūkst. eurų dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atlyginti daugiau nei 117 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimo teises į šias sumas 2015-ųjų balandį perėmusi „JP Srbijagas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl arbitražo sprendimo vykdymo Lietuvoje – 2016-ųjų vasarį prašymas tenkintas.
Bankroto bylos jau iškeltos verslininko valdytos „Arvi“ grupės įmonėms „Arvi kalakutai“ ir „Marijampolės pašarai“, o pačiam V. Kučinskui teismai neleido paskelbti asmeninio bankroto.
Verslininkas yra nurodęs, kad jo įsiskolinimai kreditoriams siekia 61,8 mln. eurų, o jo pajamos per mėnesį – 1,5 tūkst. eurų. Verslininkas daugiausiai skolingas „Alfa Bank“ – 38,6 mln. eurų, beveik 10 mln. eurų – Rusijos „Sberbank“, įmonei „Belor“ – 4 mln. eurų.
