Esmė ta, kad turtų ištroškusių kapitalistinių ERKIŲ valdomos įmonės siekia PELNO ir kuo didesnio - bet kokiom priemonėm – vartotojų ir pirkėjų sąskaita, kišdami į maisto produktus visokį šlamštą ir lėtai nuodydami žmones, engdami savo darbuotojus ir apgaudinėdami valstybę. Pakelti kainas nepraleidžiama nė menkiausia proga. Pirkėjams apgauti tinka, patys nesąžiningiausi metodai. Štai, pyrago gaminiai taip išpučiami, kad pirkėjai priversti mokėti UŽ ORĄ...Normalaus pyrago jau beveik neberasit – visi primena poroloną. Šaldytos žuvies 700 g. pakuotėje - 300-400 g. ledo.
Daiktai tyčia gaminami nepatvarūs - suplanuota, kad jie suluš po tam tikro laiko ir jų nebeįmanoma bus sutaisyti, - konstrukcijos – vienkartinės - kiekviena firma gamina taip, kad netiktų detalės nuo kitos firmos daiktų: sulūžo - išmesk ir pirk naują. Pavyzdžiu galėtų būti TŪKSTANČIAI skirtingų kodų TV ir garso technikos valdymo pultelių. Sakysim, tarybiniais laikais buvo tik 2 (3-jų užtenka valdyti bet kokiai aparatūrai) kodų pulteliai. Galėjo skirtis tik konstrukcija ir išvaizda.
Drabužiai ir avalynė - taip pat vienkartiniai. Kad žmogus nepradėtų drabužių ar daiktų taupyti, yra išrandama MADA. Mada - psichologinis fenomenas. Net pačių turtingiausių aristokratų mados niekada nesikeitė tokiu žaibo greitumu, kaip keičiasi dabar, nes PELNAS privalo augti ir tuščių, netikrų, jokio realaus poreikio netenkinančių daiktų gamyba - DIDĖTI.
Toliau – reklama - visas mokslas, kaip psichologiškai paveikti žmogų, kad jis nusipirktų jam visai nereikalingą daiktą, kaip įtikinti, kaip sukurti dirbtinį poreikį. Iš šitų tyrinėjimų atsirado psichologinės manipuliacijos mokslas, tučtuojau pritaikytas politikoje - rinkimams.
Beje, nekontroliuojami radijo, TV, ir kt. reklamos skleidėjai, siekdami kuo greičiau susikrauti MILIJONUS, nustato milžiniškas reklamos kainas. Sakysim, televizija gali pusę dienos rodyti niekam neįdomų šlamštą, už kurį dar ir patys sumoka, bet už keliasdešimt reklamos sekundžių nuplėš TŪKSTANČIUS. Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai dėl to irgi yra priversti didinti kainas. Galutinai už viską sumoka tas vargšas vartotojas.
Mes seniai gyvename kliedesių pasaulyje: "vaistai", kurie nieko negydo ir yra pagaminti iš presuotos kreidos ar krakmolo, daiktai, kurie greitai lūžta ir juos reikia mesti lauk. Karai, kuriems visi pritaria, bet pradeda protestuoti, kai žūsta tūkstančiai savų kareivių. Trečiasis pasaulis badauja ne todėl, kad Žemėje trūksta maisto, o todėl, kad jo gyventojai neturi pinigų jam nusipirkti. Kapitalistas produktus geriau supūdys ir išmes, bet nesumažins kainos.
Pasaulio resursai senka, bet "Šiukšlių gamybos" pramonė tik auga: kiek pačių įvairiausių (materialinių ir protinių) resursų yra sunaudojama tuščiai - tam, kad būtų pagaminta ypač graži ir patraukli pakuotė, - išreklamuota pakuotė. Dabar kuriama tų šiukšlių kalnų utilizavimo pramonė. Pirkėjai avansu turi sumokėti už atliekų utilizavimą. Dar naujovė – šiukšlių surinkimas ir rūšiavimas. Vėl papildomos išlaidos ir mokesčiai, kurių greitai sulauksime. Nerūšiuojantiems - dar didesni mokesčiai. Kaimo vietovėse jau pristatyta konteinerių, o iš kaimiečių lupami pinigai, neklausiant, meta ką į tuos konteinerius ar ne. Žodžiu, uždaras PELNO ir pinigų išsunkimo ratas...

sitos lengvatos labiausiai nori prekybos centrai ir Uspaskichas savo desroms.. O tai, kad Lietuvoje yra lengvatinis 9% PVM tarifas sildymui, tai visi sie PVM lengvatos desroms autoriai pamirsta pamineti, vis lygindami mus su Lenkija.