Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos verslininkų lūkesčiai gerėja – daugiau optimizmo yra net tuose sektoriuose, kurie pastaraisiais metais išgyveno krizę.
Tačiau, pasak G.Nausėdos, dėl gamybos sąnaudų didėjimo įsibėgėjanti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija neabejotinai pridarys žalos – susilpnins namų ūkių perkamąją galią ir menkins Lietuvos įmonių konkurencingumą.
„Blogiausiu atveju kainų kilimas gali lemti ekonomikos sąstingį ir tada šalis atsidurtų vadinamosios stagfliacijos gniaužtuose, t.y. kai BVP nebedidėja, o infliacija išlieka aukšto lygio. Pasiekus tokią būseną ekonominės politikos priemonės tiesiog „atšimpa“, – teigė G.Nausėda ir pabrėžė, kad vis dėlto tokio scenarijaus tikimybė vis dėlto nėra didelė.
G.Nausėdos nuomone, kad dar anksti džiūgauti dėl viršijamo šių metų valstybės biudžeto mokesčių surinkimo plano, kadangi tai lėmė iš esmės tik tik vieno iš mokesčių – PVM – įplaukos, be to, pelnas vykdomas veikiau dėl neambicingumo, nei dėl fundamentalaus mokesčių surinkimo pagerėjimo.
„Kita vertus, kai faktinės biudžeto pajamas pranoksta planuotąsias, valdžia patiria ,mažesnį stresą, todėl nėra nusiteikusi imtis desperatiškų ir verslui labai kenksmingų sprendimų“, – vylėsi G.Nausėda.
