Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams.
2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.
Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.
Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.
Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.
Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.
Vis dėlto svetur gyvenančių tautiečių finansinė parama išliko labai reikšmingu šalies ekonomikos plėtros veiksniu. Piniginės perlaidos iš užsienio pernai sudarė 4,6 proc. Lietuvos BVP, 26,2 proc. grynojo darbo užmokesčio fondo ir net 89,8 proc. išmokėtų senatvės pensijų sumos. Kitaip tariant, kiekvienam šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos.
Siunčiamos pinigų sumos panaudojamos įvairiausiais tikslais – pradedant šildymo sąskaitų apmokėjimu ir baigiant nekilnojamojo turto įsigijimu. Perlaidų iš užsienio panaudojimo struktūrą galėtų tiksliau atskleisti speciali sociologinė apklausa. Turint omenyje didžiulį į Lietuvą įplaukiančių finansinių išteklių mastą, tokios apklausos poreikis yra jau senokai pribrendęs.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
TAIP PAT SKAITYKITE:
Emigracijos statistika: lietuviai jau grįžta namo
