Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.
Premijos už metinius rezultatus gana dosniai mokėtos ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Tai netiesiogiai atspindėjo iš gyventojų pajamų mokesčio surenkamos nacionalinio biudžeto pajamos, kurios 2012 m. sausio-vasario mėn. išaugo tiek palyginti su planu, tiek palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Tiesa, kovo mėnesį atotrūkis nuo plano vis dėlto sumažėjo.
Skeptikas veikiausiai mes repliką, kuo čia dėtas premijų mokėjimas, jeigu operuojama vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu per metus - juk įmonės finansiškai atsidėkojo savo darbuotojams ir pirmąjį praėjusių metų ketvirtį? Paviršutiniškai vertinant atrodytų, kad palyginimas su tuo pačiu ankstesniųjų metų laikotarpiu turėtų apvalyti darbo užmokesčio statistiką nuo premijų sezoniškumo veiksnio.
Vis dėlto vertėtų įsidėmėti, jog toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai dirba valstybiniame sektoriuje, kuriame darbuotojų premijavimas yra menkiau susietas su konkrečios institucijos veiklos sėkmingumu ir priklauso nuo darbo užmokesčio fondo panaudojimo. Nėra prasmės tuo labai stebėtis – tokia yra biudžetinių įstaigų veiklos specifika, galiausiai, matyt, „nusilaužtume galvą“, stengdamiesi išmatuoti jų veiklos efektyvumą.
Verslo sektoriuje viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo daug paprasčiau. Esminis kriterijus metinėms premijoms išmokėti yra įmonės pelningumas, t.y. viešpatauja principas – „nėra pinigų, nėra ir skatinimo“. Ne paslaptis, kad 2011 m. bendrovių finansiniai rezultatai buvo kur kas geresni nei 2010 m., todėl logiška, jog ir premijų išmokėta daugiau, o tai savo ruožtu spartino vidutinio darbo užmokesčio plėtrą praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje.
Būtų itin rizikinga mechaniškai teigti, kad ir šiemet įmonių pelningumas bus didesnis nei pernai. Mat ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išryškėjo pelno mažėjimo tendencijos, kurios dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos plėtros bei didėjančių sąnaudų gali užsibūti ir šiais metais.
Per likusius šių metų ketvirčius veikiausiai vyraus nuosaikus 2-3 proc. atlyginimų kilimas, kuris šiaip ne taip kompensuos infliaciją ir tai tik tuo atveju, jeigu ji lėtės. Vidutinio darbo užmokesčio statistika galėtų maloniai nustebinti nebent daugiau nei prognozuota išaugus šalies BVP. Tam tikrą niuksą vidutinio darbo užmokesčio rodikliui suteiks planuojamas 2012 m. liepos 1 d. minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 800 Lt iki 850 Lt, kuris, belaukdamas Seimo rinkimų, jau spėjo apželti „žila barzda“.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
