„Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne... Tai ... tebėra neaišku“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad nuolat mažėjanti infliacija didžiausiai pasaulio ekonomikai galėtų suteikti vadinamojo minkštojo nusileidimo galimybę.
Pažaboti infliaciją siekianti FRS trečiadienį, kaip ir prognozuota, sulėtino savo pinigų politikos griežtinimo tempą ir bazinę palūkanų normą padidino puse procentinio punkto.
Norma padidinta iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 metų lygio. Per ankstesnius keturis posėdžius ji buvo didinta po 0,75 procentinio punkto.
Tačiau JAV centrinio banko pareigūnai davė suprasti, kad jų pastangos atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką dar nesibaigia.
„Komitetas mano, kad normą reikės didinti toliau“, kol pinigų politika pasieks pakankamai ribojantį lygį, kad būtų galima suvaldyti infliaciją, rašoma FRS pinigų politiką formuojančio Federalinio atvirų rinkų komiteto (FOMC) pareiškime.
„Padidinimas 50 bazinių punktų vis vien yra istoriškai didelis ir mums tebėra kažkiek galimybių“ toliau didinti normą, pareiškė J. Powellas reporteriams po FOMC posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje.
FRS pinigų politikos formuotojai mano, kad bazinė palūkanų norma kitų metų pabaigoje greičiausiai bus didesnė, palyginti su dabartine vidutine 5,1 proc. prognoze.
„Manyčiau, kad normos mažinimą galėtume svarstyti tik po to, kai komitetas įsitikins, jog infliacija tvariai artėja prie 2 proc. lygio“, – pareiškė J. Powellas.
JAV centrinis bankas bazinę palūkanų normą šiemet padidino jau septynis kartus, siekdamas sumažinti paklausą ir pažaboti kylančią infliaciją.
Nors pinigų politikos griežtinimo poveikis įvairiuose sektoriuose pasireiškia ne vienu metu, pastaruoju metu jau atsirado teigiamo tokių centrinio banko veiksmų poveikio ženklų – pavyzdžiui, lapkritį JAV sumažėjo infliacija.
Tačiau J. Powellas pareiškė, kad FRS „reikės gauti kur kas daugiau įrodymų, kad infliacija tvariai mažėja“.
