Išnagrinėję per 11 tūkst. 638 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.
Ekspertų vertinimu, aktyvūs atsiskaitymai grynaisiais pinigais NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo riziką, tačiau tik maža dalis NT rinkos dalyvių atlieka pinigų plovimo prevenciją, dalis jų jau gavo baudų.
„Dalis NT sektoriuje veikiančių įmonių ar brokerių net nežino, kad privalo teikti informaciją FNTT apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 15 tūkst. eurų ar apie paskirtus asmenis, vykdysiančius pinigų plovimo prevenciją. Tačiau, FNTT vertinimu, yra ir specialiai šios įstatyme numatytos prievolės vengiančių subjektų NT rinkoje, nenorinčių prarasti klientų, kurie už perkamą būstą atsiskaito grynaisiais pinigais“, – pranešime teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Atsiskaitymai grynaisiais yra patogi priemonė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą nei ji yra iš tiesų. Sandorių kontrolė tampa sudėtinga, o NT pardavėjai nesidomi klientų pinigų kilme ir pačiais klientais.
Pasak M. Petrausko, iš 64 statybos bendrovių tik penkios bent kartą pranešė apie atsiskaitymus grynaisiais, kai jų suma siekia 15 tūkst. eurų. Iš 30 NT agentūrų pranešė taip pat penkios. Be to, tik 14 NT brokerių pranešė apie asmenį, atsakingą už pinigų plovimo prevenciją.
FNTT iki gruodžio pradžios patikrino 23 NT agentūras, 18 statybos įmonių ir vieną įmonę, prekiaujančią kitu turtu grynaisiais pinigais. Pažeidimų padarė 32 įmonės.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija jau apsvarstė penkiolikoje įmonių ar agentūrų užfiksuotus pažeidimus.
Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų, didžiausia – per 55 tūkst. eurų.
