Viena iš jų – apgyvendinimo įstaigose šeimininkų įrengtos slaptos kameros, siekiant nelegaliai filmuoti svečius ir užfiksuoti intymius vaizdelius.
Per pastarąjį dešimtmetį trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ gavo 35 tūkst. klientų skundų, susijusių su kameromis jų apartamentuose, skelbė portalas CNN.
Vis tik pati platforma už tai neatsako, nors gauna 17 proc. nuo kiekvieno užsakymo. O gavusi skundą iš klientų dėl kamerų ar paviešintų vaizdelių, „Airbnb“ teisėsaugai nepraneša, net jei tai būna susiję su vaikų filmavimu.
Tokiu pačiu principu veikia platforma „Booking.com“ – jomis abiem aktyviai naudojasi ir lietuviai. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas daroma Lietuvoje, kad gyventojai nuo to būtų apsaugoti.
Kontrolės niekas nevykdo, tad svečiai nėra apsaugoti
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė nurodė, kad viešbučiuose, kaip ir kitose viešose erdvėse, filmavimas yra griežtai reglamentuojamas: kur ir kokiais tikslais gali būti filmuojama, o kur tą daryti draudžiama.
Anot E. Ližaitytės, jei saugumo sumetimais viešbučiai naudoja kameras garaže, registratūroje, koridoriuose ir pan., svečiai ir darbuotojai turi būti įspėti, t. y. turi būti aiškiai matomas įspėjimas apie filmavimą.
„Privataus sektoriaus mes neatstovaujame, tačiau šio verslo kontrolės praktiškai jokiais klausimas niekas nevykdo: higienos, saugumo, priešgaisrinės apsaugos, taip pat ir asmens duomenų apsaugos, mokesčių mokėjimo klausimas, darbuotojų saugos klausimais, kadangi tai yra privati nuosavybė.
Taigi svečiai, apsistoję „Airbnb“, nėra niekaip apsaugoti. Tik šiais metais Europos mastu priimtas trumpalaikės nuomos registracijos reglamentas leis labiau kontroliuoti šį verslą, ypač, kur „Airbnb“ jau tampa didžiule problema“, – komentavo asociacijos atstovė.
Ką daryti kilus įtarimams dėl slapto filmavimo?
Pasak advokato Martyno Antanaičio, baudžiamoji atsakomybė už nelegalų filmavimą gresia būtent tam asmeniui (ar įmonei), kuris tą darė.
Tad tokioms platformoms, kaip „Airbnb“ ar „Booking.com“, greičiausiai niekas negrėstų, nebent būtų surinkta įrodymų apie jų neteisėtus veiksmus, analizuojant užsakymo turinį ar paslaugų teikimo sutartį, kur galbūt buvo įsipareigojimų dėl apgyvendinimo kokybės ir pan.
Teisininkas nurodė, kad sužinojus apie nelegalias kameras reiktų nedelsiant kreiptis į teisėsaugą, kuri pradėtų tirti situaciją.
Dėl to, esant galimybei, būtų gerai pažeidimą užfiksuoti, pvz., kamerą nufotografuoti.
Vis tik, pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI), į teisėsaugą galima kreiptis tais atvejais, kai slaptas vaizdo stebėjimas gali lemti sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus ir būti susijęs su galimų nusikalstamų veikų vykdymu. Pvz., kai gali būti užfiksuoti intymaus pobūdžio vaizdai.
Taigi, jei nusikalstamos veikos požymių nėra ir teisėsauga tyrimo neatlieka, asmuo visų pirma turi kreiptis į patį duomenų valdytoją (paslaugos teikėją).
Jeigu vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nepateikia asmeniui informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį nuo kreipimosi, pateikta informacija pareiškėjo netenkina arba jis neturi galimybės kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, tuomet asmuo gali kreiptis į VDAI.
Vis tik skundų apie tokius atvejus gaunama itin retai, todėl vaizdo stebėjimas patalpose, kur tikimasi absoliutaus privatumo, inspekcijos vertinimu, nėra dažnas ar tendencingas.
Slaptas filmavimas – kokios baudos ir kiek galima prisiteisti?
Kriminalinės policijos biuras nurodė, kad už neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą (taigi ir slaptą filmavimą), tų duomenų laikymą ar viešinimą gali grėsti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Advokatas įvardijo, kad nukentėję asmenys gali reikalauti turtinės (išlaidos, prarastos pajamos ir kt.) arba neturtinės (depresija, išgyvenimai ir kt.) žalos atlyginimo.
Anot jo, tokio pobūdžio bylose neturtinė žala gali siekti nuo 100 iki kelių tūkstančių eurų, jei paviešinama itin jautri, intymi, didelę žalą sukelianti informacija.
Naujienų portalas tv3.lt 2020 m. yra rašęs apie vyriškį, kuris Šiaulių viešajame biotualete įrengė slaptą kamerą ir nufilmavo net 340 vaizdo įrašų, kuriuose matomi žmonės (tarp jų – ir nepilnamečiai), jų lytiniai organai.
Vis tik jam buvo skirta tik laisvės apribojimo bausmė (būti namuose nuo 23 iki 6 val.) ir dalyvavimas elgesio pataisos programoje.
2021 m. buvo skelbta apie iškrypėlį, kuris slapta filmavo besimaudančias kaimynes, prekybos centro tualetu besinaudojančias moteris ir pusnuogę nepilnametę, kurią filmavo įsibrovęs į kaimynų kiemą.
Visus šiuos vaizdo įrašus vyriškis saugojo savo namuose, jam grėsė įkalinimas iki 3 metų, tačiau galiausiai teismas paskyrė tik 7 tūkst. eurų baudą.
O šiemet Kaune vienas studentas bendrabutyje slapta nufilmavo lytinį aktą ir jį išplatino. Jam buvo skirta 8 mėn. viešųjų darbų bausmė (320 val.), o nukentėjusiajai turėjo atlyginti 4 tūkst. eurų žalą.
Kameras gali pirkti bet kas – kaip aptikti ir apsisaugoti?
Elektroninės parduotuvės „Sekimoiranga.lt“ direktorius Tomas nurodė, kad slaptos mini kameros kainuoja apie 100 eurų ir jas gali įsigyti bei naudoti bet kas.
Per metus jų parduodama apie 50 vnt., o tai, anot pašnekovo, yra nedideli kiekiai.
„Sunku pasakyti, kokiu tikslu žmogus perka kamerą. Visi turi kažkokią priežastį. Dažniausiai patys klientai papasakoja savo bėdą. Pvz., keliauja ir palieka vaikus namuose, tad nori juos prižiūrėti, arba nori žinoti, kas vyksta namuose, ar vaikas ruošia namų darbus, kol tėvai yra darbe.
Dažnu atveju kameros perkamos tėvų priežiūrai, nes yra labai paplitusi demencija. Vienas iš tokių atvejų – žmogus tiesiog atsukdavo karštą vandenį ir eidavo miegoti. Gavus beveik 1 tūkst. eurų sąskaitą neliko kitos išeities, kaip tik įrengti kameras dėl vandens naudojimo, kad neužpiltų kaimynų“, – pasakojo „Sekimoiranga.lt“ direktorius.
Anot Tomo, aptikti slaptas kameras lengviausia būtų patikrinant patalpas su kamerų detektoriumi.
Vis tik, jo neturint, būtų pravartu atidžiai apžiūrėti daiktus: „Viešbučiuose, voniose sunku būtų paslėpti kamerą, nes nėra daug nereikalingų daiktų. Duše vieta kamerai galėtų būti ventiliacijos grotelės.
Kitur ji būtų pastebima, nes nėra tokia maža, kaip filmuose. Jos lęšis yra 1–2 mm ir dar papildomai valdymo blokas.“
M. Antanaitis dar pridūrė, kad slaptas kameras dar galima aptikti ir naudojant išmaniuosius telefonus, jų programėles.
Galbūt tikrintų, jei atvejai padažnėtų
VDAI pabrėžė, kad vaizdo stebėjimas yra asmens duomenų tvarkymas, tad yra privaloma laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų.
O jie yra vienodi visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
„Tokios vietos, kur asmenys gali pagrįstai tikėtis absoliutaus privatumo (pvz., tualetai, prausyklos, persirengimo kambariai), neturėtų būti stebimos, nes tai reikštų rimtą asmens teisių į asmens duomenų apsaugą ir privatumą suvaržymą.
Atitinkamai vertintinos ir tokios vietos, kaip nuomojamų ar kitais teisėtais pagrindais naudojamų apgyvendinimo vietų patalpos, ypač miegamieji ir sanitarinės patalpos“, – dėstė VDAI.
Vis tik inspekcija pripažino – kaip įmonės ar privatūs asmenys tvarko tuos duomenis (pvz., ką ir kur filmuoja, ką daro su filmuota medžiaga ir pan.), ji netikrina ir jokių priemonių netaiko:
„Jei būtų pastebėtas nepagrįsto vaizdo stebėjimo tendencingumas arba didėjantis mastas, tokios priemonės galėtų būti taikomos, pvz., įtraukinat apgyvendinimo paslaugų teikėjus į metinius planinių patikrinimų ir stebėsenų planus.“
