Beveik prieš porą mėnesių užblokuotos internetinės svetainės filmai.in vartotojai gavo laiškus, kuriais kviečiami vėl jungtis prie svetainės, o nepavykus prisijungti, siūloma užeiti į kitą panašiai skambančią svetainę, kur vartotojai ras informacijos, kaip išspręsti techninius nesklandumus. Taip pat laiške rašoma, jog svetainę filmai.in galima lengvai pasiekti kitu adresu.
Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius teigia, kad svetainių blokavimas yra viena neefektyviausių priemonių kovoti su piratavimu. Jo teigimu, labai paprastai galima sukonfigūruoti nustatymus, kurie leistų apeiti blokavimą. Vieną kartą tai padarius, visi blokavimai bus neveiksmingi.
Be to, yra internetinių naršyklių, kuriose galima nustatyti, kad blokavimas neveiktų. Pati naršyklė turi nustatymus, kurie leidžia nepriimti blokavimo, nieko sudėtingo netgi nereikia daryti, tiesiog parinkti reikiamus nustatymus.
Metas ieškoti kitokių priemonių
„Per ilgai užsižaidėme su blokavimais. Daugelis piratinių svetainių kūrėjų jau iš anksto ruošėsi blokavimui, tad apėjimus susikūrė iš anksto. O ir nubausti jie už tokius veiksmus nebuvo. Tai tik skatina toliau vykdyti ir plėsti veiklą“, – tvirtina pašnekovas.
Jo vertinimu, vienas patikimiausių būdų kovoti su piratais – monitoringas ir aptikto nelegalaus turinio šalinimas iš piratinių svetainių. Tačiau, anot V. Simanavičiaus, vykdant turinio monitoringą ir šalinant neteisėtai skelbiamus kūrinius susiduriama su kitomis problemomis:
„Egzistuoja daugybė teisių turėtojų. Trūksta vientisumo ir globalumo. Dažnai diskutuojama – ką Lietuva galėtų padaryti norėdama apsaugoti kūrėjus nuo internetinių piratų? Šis klausimas neteisingas. Būtina veikti ne vienos šalies ribose, bet globaliu mastu, nes internetas sienų neturi. Tiek piratinio turinio vartotojai, tiek platintojai gali laisvai naudotis užsienio serveriais.“
Taip pat, pasak V. Simanavičiaus, dar vieną meškos paslaugą atlieką viešumas. Vos pasklidus žiniai apie piratinių svetainių blokavimą, jų lankomumas išauga kone dvigubai. Netgi tie žmonės, kurie nesinaudoja nelegaliu turiniu ar net nežino šių blokojamų platformų, vis tiek užsuka pasižiūrėti, kas tai per svetainės. Ne paslaptis, kad dalis jų tampa vartotojais. Tad viešinimas šiuo atveju gali turėti blogąją pusę.
Piratai uždirba iki 2 mln. eurų per metus
Nelegalaus turinio platintojų verslas uždirba didžiulius pinigus. V. Simanavičiaus vertinimu, metinis jų uždarbis Lietuvoje gali siekti daugiau nei 2 milijonus eurų. O išlaikyti tokiai svetainei tereikia serverio ir darbuotojų, kurie ieškotų, siųstų, verstų ir įgarsintų filmus.
Pagrindinis piratinių svetainių pajamų šaltinis – reklamos. Tačiau kyla klausimas, negi atsiranda įmonių, kurios nori reklamuotis nelegaliose svetainėse?
Anot pašnekovo, dalis jų net nežino, jog reklamos atsiranda būtent tokiose svetainėse. „Google“ algoritmai neatpažįsta svetainė piratinė ar ne, tad reklamos talpinamos atsižvelgiant į lankytojų lankomumą, svetainės populiarumą. O lankytojų srautu piratinės svetainės tikrai nesiskundžia.
Dar V. Simanavičius kviečia atkreipti dėmesį ir į platformos Youtube veiklą. Ji pristatoma kaip socialinis tinklas, kuriame žmonės gali dalintis įvairiais vaizdo įrašais, tačiau žvelgiant iš autorių teisių gynėjų pusės tiek „Youtube", tiek filmai.in verčiasi tam tikra prasme piratine veikla. Nemažai nelegalių filmų aptinkama ir minėtame socialiniame tinkle. Mokesčius Youtube moka, tačiau žalą irgi daro. Tad kol vienus pažeidėjus bandoma sugauti, kiti nevaržomi plečiasi.
Anot pašnekovo, šiuo metu virtualioje erdvėje vyrauja chaosas. Tiek nelegalaus turinio platintojai, tiek jo vartotojai gali labai lengvai išvengti atsakomybės už nelegalius savo veiksmus.
Nuo nemokamo turinio sunku atprasti
„Visi žmonės labai mėgsta nemokamus dalykus. Be to, piratavimo niekas nemato, jeigu pats apie tai nepapasakoji. Nereikia jausti gėdos. Galima tiesiog nieko nesakyti viešai, o namie atsisėdus žiūrėti nemokamus filmus“, – vartotojų elgseną komentuoja „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.
Nelegalus turinys internete buvo pasiekiamas kelis dešimtmečius kol buvo susivokta, kad tokiu būdu apvagiami kūrėjai ir oficialūs platintojai.
Todėl šiandien daugelis žmonių nesupranta, kodėl blokuojamos jų pamėgtos internetinės svetainės. Atsiranda netgi pasipiktinusių. Nemažai vartotojų tvirtina perkantys taškus ar kitais būdais susimokantys už publikuojamus filmus. Tačiau piratinėse svetainėse filmas nekainuoja nė 50 centų, tuo metu pas oficialius platintojus tenka mokėti nuo 3 iki 8 eurų. Šis kainų skirtumas ir vilioja vartotojus.
Pasak pašnekovo, apie 80 proc. piratinių filmų peržiūrų sudaro patys naujausi filmai. Antroje vietoje – kino klasika.
„Tačiau yra epinių filmų, pavyzdžiui šiuo metu kino teatruose rodomas „Džokeris“. Žiūrint tokius filmus namuose, kompiuterio ekrane visai kitas įspūdis. Tokie filmai patys atspariausi piratams. Tačiau nuo šių labiausiai kenčia draminis kinas, kurį žmonės labai dažnai renkasi žiūrėti namuose, piratinėse svetainėse. Vis dėlto nepaisant skirtingų žanrų, visi filmai kuriami žiūrėti kino salėse“, – aiškina R. Bilinskas.
Pašnekovas tvirtina, kad piratavimo problemą pirmiausia reikėtų spręsti šviečiant žmones. Edukacija – pagrindinė priemonė, kuri turi galios sumažinti ar netgi sustabdyti piratavimą. Žmonės turėtų suprasti, kad eidami į kino teatrą jie atiduoda pagarbą kūrėjams, leidžia jiems užsidirbti, o patys gauna kokybišką produktą. R. Bilinskas piratinių filmų garso ir vaizdo kokybę lygina su vakarykšte pica. Ji nė iš tolo neprilygsta originaliai kokybei. Tad vartotojas pats renkasi, kokios kokybės nori.
Pašnekovas tikisi, jog ilgainiui taps tiesiog nebemadinga žiūrėti piratinius filmus. Kuo labiau žmonės suvoks, kad už savo pramogas turi susimokėti, tuo daugiau kūrėjų tikės ir galės kurti.
