Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.
Savo ruožtu Graikijos premjeras pabrėžė, kad jo šalis „išliks euro zonoje“.
Susitikimas Paryžiuje vyksta praėjus dienai po to, kai A. Samaras per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel paprašė, kad jo šaliai būtų skirta daugiau laiko tarptautinių donorų reikalaujamoms reformoms įgyvendinti.
A. Merkel pasisakė už tai, kad Atėnai išliktų euro zonoje, tačiau ji pageidavo, kad šalis laikytųsi anksčiau nurodytų paskolų grąžinimo terminų.
A. Merkel ir F. Hollande'as ketvirtadienį Berlyne aptarė Graikijos situaciją ir drauge paragino Atėnus laikytis griežtų reformų plano, informuoja BBC.
Sprendimas dėl papildomos paramos bus priimtas po „trejeto“ ataskaitos
Sprendimas dėl papildomos finansinės paramos Graikijai bus priimtas per ES viršūnių susitikimą, numatytą spalio 18-19 dienomis. Tai šeštadinį per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu A. Samaras pareiškė Prancūzijos prezidentas.
„Europa priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų po to, kai vadinamasis kreditorių „trejeta“ (Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) pateiks ataskaitą per ES Vadovų Tarybos posėdį spalio mėnesį“, – pranešė F. Hollande'as.
Iki tol, sakė Prancūzijos prezidentas, Atėnai privalo parodyti, kad yra pasirengę laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje.
„Graikija yra euro zonos narė ir turi ja likti“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis. – Bet Graikijos vadovybė turi pademonstruoti savo pasiryžimą eiti iki galo“. Kartu F. Hollnade'as prasitarė, kad „našta turi būti pakeliama tautai“.
Savo ruožtu A. Samaras jau anksčiau skelbė, kad „Graikijai reikia oro gurkšnio, daugiau erdvės“. Per dvejus metus biudžetas buvo apkarpytas suma, siekiančia 25 proc. BVP, – interviu „Le Monde“ sakė Graikijos premjeras.
Dėl užsitęsusios recesijos ir todėl smarkiai išaugusio nedarbo (23 proc.) tolesni biudžeto apkarpymai būtų išties nelengvas uždavinys, pabrėžė jis. „Kad galėtume įgyvendinti savo įsipareigojimus labai svarbu, kad ekonomika vėl imtų funkcionuoti, o tam mums reikia atsikvėpti“, – įsitikinęs A. Samaras.
Anksčiau per susitikimą Berlyne Graikijos vyriausybės vadovui buvo aiškiai leista suprasti, kad Europos partneriai tikisi, jog šalis įgyvendins susitarimus. „Po žodžių turi sekti darbai“, – pareiškė Vokietijos kanclerė A. Merkel penktadienį. – Tiktai taip į euro zoną sugrįš pasitikėjimas“.
Nuo 2010 metų Graikijai buvo paskirti du paskolų paketai, iš viso 250 mlrd. eurų suma. Kad gautų eilinę paramos išmoką, šalis turi sumažinti valstybės išlaidas 11,5 mlrd. eurų. Valstybės prognozėmis, 2012 metais šalies BVP vėl susitrauks daugiau nei 7 procentais.
