Europos Komisija paskelbė rudens prognozes, kurios rodo, kad Lietuvos makroekonomikos rodikliai per artimiausius dvejus metus nuosekliai gerės.
EK prognozėmis, jau šiemet Lietuva atitiks valdžios sektoriaus deficito bei valstybės skolos Mastrichto kriterijus, kurie yra vieni iš svarbiausių, vertinant valstybės tinkamumą būti priimtai į euro zoną. EK numato, kad šiemet Lietuvos deficitas sieks 3 proc. BVP, o skola – 39,9 proc. BVP, kitąmet atitinkamai 2,5 ir 40,2 proc. BVP, 2015 m. – 1,9 ir 39,6 proc. BVP.
Infliacija Lietuvoje, EK prognozėmis, šiemet sieks 1,4 proc., kitąmet – 1,9, o 2015 m. – 2,4 proc. Vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC vakar skelbta nuomone, infliacijos kriterijus, stojant į euro zoną, Lietuvai problemų taip pat nekels, nes, pavyzdžiui, rugsėjį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 1,8 proc., o tuo pat metu Mastrichto kriterijus siekė 2,2 proc.
Nuoseklus ekonomikos augimas turėtų palengvinti valdžios sektoriaus deficito Mastrichto kriterijaus įgyvendinimą. Prognozuojama, kad BVP Lietuvoje augs gerokai sparčiau nei euro zonoje: Komisija numato, kad šiemet euro zonos BVP smuks 0,4 proc., o Lietuvos augs 3,4 proc., kitąmet šis rodiklis euro zonoje ir Lietuvoje sieks atitinkamai 1,1 ir 3,6 proc., o 2015 m. – 1,7 ir 3,9 proc.
EK prognozėse teigiama, kad šiuo metu pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo variklis yra vidaus vartojimas, kurį skatina didėjantys atlyginimai, mažėjantys infliacija ir nedarbas bei pagerėjęs gyventojų pasitikėjimas. Teigiamos įtakos šalies ekonomikos augimui taip pat turi ir investicijos.
EK prognozės patvirtino kitų tarptautinių institucijų teigiamą nuomonę apie Lietuvos galimybes nuo 2015 m. tapti euro zonos nare.
