Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.
Visgi stebėtojai laukia ECB vadovės Christine Lagarde (Kristin Lagard) kalbos, kad galėtų įvertinti, ar bankas nerimauja dėl viruso plitimo stiprėjimo bei pastaruoju metu stebimo euro stiprumo dolerio atžvilgiu.
Frankfurte įsikūrusi institucija „sieks kuo ilgiau išlikti nuošalyje“, – pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
„Artimiausio meto euro zonos ekonomikos kelią nulems virusas, vakcinos, karantinai ir fiskalinės paskatos, o ne papildomi piniginiai stimulai”, – teigė ekspertas.
Lengviau užkrečiamos COVID-19 atmainos atradimas Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje paskatino baimę dėl galimo protrūkių sustiprėjimo, tuo metu, kai daugeliui šalių ir taip sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso plitimą.
Didžiausia Europos ekonomika Vokietija šią savaitę pratęsė dalinį karantiną iki vasario 14 dienos, o Prancūzija ir Ispanija sugriežtino vakarinę komendanto valandą.
Tikimasi, kad lėtai prasidėjusi vakcinacijos kampanija Europos Sąjungoje įgaus pagreitį 2021 metų pirmąjį ketvirtį.
Gruodžio mėnesį ECB prognozavo 3,9 proc. bloko ekonomikos augimą 2021 metais, po 7,3 proc. nuosmukio 2020-aisiais.
Ch. Lagarde neseniai pareiškė, kad neturi „priežasčių manyti, jog šiuo metu banko prognozė yra klaidinga“.
Visgi, pasak jos, tai bankas susirūpintų jei valstybės narės būtų priverstos pratęsti ribojamąsias priemones po kovo mėnesio.
