Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas.
Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas.
Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
Įtakingo Vokietijos centrinio banko prezidentas Joachimas Nagelis nedelsdamas pareiškė, kad ECB turėtų planuoti „stiprų palūkanų normų kėlimą rugsėjį“.
„Priešingu atveju infliacijos lūkesčiai gali visam laikui įsitvirtinti virš mūsų tikslo – 2 proc.“, – perspėjo jis.
Pagrindinės infliacijos rodiklis auga nuo 2021 metų lapkričio mėnesio, kai pasaulinėse tiekimo grandinėse kilo įtampa suintensyvėjus vartojimui.
Tada vasarį Ukrainoje kilo karas, o vasara Europą alino sausra, paskatinusi maisto produktų brangimą.
Prognozuojama, kad ECB, liepą pirmą kartą per dešimtmetį ėmęsis didinti palūkanų normas, tolesnius žingsnius žengs artimiausiame posėdyje rugsėjo 8 dieną.
Eurostato duomenimis, Prancūzija, kurioje buvo įvestos energijos kainų „lubos“, rugpjūtį fiksavo žemiausią infliacijos rodiklį euro zonoje – 6,5 procento.
Tuo metu Vokietijoje vartotojų kainų augimas pasiekė 8,8 proc., Italijoje – 9 proc., o Ispanijoje – 10,3 procento.
Labiausiai nuo infliacijos nukentėjo Rusijos kaimynės prie Baltijos jūros Estija, Lietuva ir Latvija – čia infliacija siekė atitinkamai 25,2 proc., 21,1 ir 20,8 procento.
„Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas (Džekas Alenas Reinoldsas) perspėjo, kad euro zonoje infliacijos lygis iki metų pabaigos gali siekti 10 proc., net jei ECB padidins palūkanų normas.
„Tikimybių balansas krypsta link 75 bazinių punktų padidinimo kitą savaitę“, – teigė ekspertas.
Liepą ECB palūkanų normas pakėlė 50 bazinių punktų – nuo 0 iki 0,5 procento.
