Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra.
Atsirado galimybė šalims mažylėms
Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.
BBC žurnalistas Malcolmas Brabantas tiesiai šviesiai pasišaipė iš Estijos: „Estija, Baltijos šalių ekonomikos stebuklas, aukščiausio kompiuterinio raštingumo pasaulyje šalis euro zonoje prisijungs prie Graikijos. Ne, aš negaliu tuo patikėti“. Savo straipsnyje jis uždavė ironiškus, daug kam iškilusius klausimus: ar Estijoje pastarąjį pusmetį neveikė internetas, ir šalies valdžia nieko nežino apie euro padėtį?
„Sveika atvykusi į euro zoną, Estija. Galėsi stebėti, kaip tavo skausmingai padaryti pokomunistiniai laimėjimai bus panaudoti subsidijuojant Graikijos išlaidavimą“, − skaudžiai kirto žurnalistas. Jis padarė sarkastišką išvadą, kad didžiąją metų dalį šaltyje ir be saulės praleidžiantys estai, tikriausiai, panoro pasišildyti Graikijos saulėkaitoje ir sumokėti už graikų malonumus, tokius kaip iš biudžeto apmokami „vaiduokliniai“ darbuotojų etatai, didžiulė infliacija ir kitus.
Įstojus į Europos Sąjungą ir Lietuvos politikų siekis buvo kaip įmanoma greičiau įsivesti eurą. Po Estijos „triumfo“ kelyje į eurą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susiprotėjo nuraminti tautą, kad siekis įvesti eurą nėra „savitikslis“, o daugiau biudžeto gairių laikymosi garantas. Prezidentė vis dėlto tiki, kad euras Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus įvestas.
Karpomi biudžetai provokuoja maištus
Tuo metu pasaulio ekonomikos ir finansų specialistų prognozės darosi vis niūresnės. Numatytos euro zonos šalių taupymo priemonės tik padidins šio regiono problemas. Taip pareiškė investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Finansų specialistas akcentavo politinį biudžetų deficitų mažinimo aspektą. Tai, pasak W. Rosso, gali sukelti streikų ir kitokių neramumų virtinę, o kiekviena streikų diena šalims kainuoja labai daug.
Europos Sąjungoje dėl vyriausybių numatytų taupymo priemonių dideli streikai jau vyko ir tebevyksta Ispanijoje, Graikijoje, Rumunijoje. Streikai bręsta ir Vokietijoje. Pagal Vokietijos paskelbtą išlaidų karpymo programą 2011−2014 metais turėtų būti sutaupyta 81,6 mlrd. eurų, iki 2016-ųjų planuojama sutaupyti apie 10 mlrd. eurų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusių metų pabaigoje sulaukė gyventojų palaikymo paskelbusi, kad sieks mokesčių mažinimo ir mažesnio darbo rinkos reguliavimo. Dabar jos populiarumas visiškai išblėso – vokiečiai grasina streikais.
Milijardierius numato ES sunykimą
Investuotojas George'as Soros'as, dar iki galutinio Europos Sąjungos sutarimo dėl priemonių ekonomikos stabilumui garantuoti, teigė, kad euro zonos išlikimo šansai – 50 proc. Dabar milijardierius euro zonos šalių problemas vadina antruoju krizės etapu, o ateinantiems metams prognozuoja „praktiškai neišvengiamą nuosmukį“ bei vėlesnę stagnaciją, kuri galėtų privesti net prie Europos Sąjungos iširimo.
G. Sorosas, kaip ir W. Rossas, negaili kritikos vyriausybių politikai: anot jo, politikų sprendimai dėl euro zonos padėties stabilizavimo padėtį tik pablogino. Investuotojo nuomone, Europos Sąjungos narėms pagelbėtų galimybė išstoti iš sąjungos, kai jos mato, kad tai naudingiau valstybei.
Gali būti, kad kalbos apie tokias galimybes sustiprės, jeigu euro zonos lyderiai sutars, jog Europos Sąjungos šalys narės, kurios nesilaikys nustatytų biudžeto reikalavimų ir pažeis Europos finansinio stabilumo paktą, neteks balsų sprendžiant bendrus reikalus. Svarstymus dėl balsų atėmimo sankcijų įvedimą inicijuoja Prancūzijos ir Vokietijos vadovai.
TIK FAKTAI
Jau trečioji iš didžiausių tarptautinių reitingų agentūrų − „Moody's Investors Service“ − birželio viduryje Graikijos kredito reitingą sumažino keturiais lygiais – nuo A3 iki neinvesticinio lygio Ba1.
Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas gegužę smuko iki 45,8 punktų nuo balandį buvusių 53 punktų.
Rinkas neigiamai paveikė pasaulio žiniasklaidoje pasirodę gandai, kad, pasekusi Graikijos pavyzdžiu, Ispanija derasi su Europos Komisija, Tarptautiniu valiutos fondu ir JAV dėl finansinės paramos. Ispanijos valdžia ir Europos Komisija tai paneigė.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy numato galimybę ilginti pensinį amžių ir didinti mokesčius. Vokietija ketina mažinti valstybės biudžeto subsidijas, svarsto atleidimo nuo mokesčių panaikinimą ir pašalpų mokėjimo pokyčius.
