Petras Urbonas
Lietuvos Vyriausybė metų pradžioje pritarė euro įvedimo planui – 2015 metais euras bus Lietuvoje. Nuspręsta nerengti referendumo ir žmonių nuomonės neklausti. Svarbiausia – valdžios siekiai, o ne žmonių baimė ir nepasitikėjimas nauja valiuta. Euras piešiamas rožinėmis spalvomis. O kiek nuostolių dėl to patirs gyventojai? Dar niekada nė vienas pinigų keitimas atlyginimų, pajamų, pensijų nepadidino. Tik pakeldavo kainas. Vargu ar europinė valiuta pritrauks naujų investicijų, skatins ekonomikos plėtrą, ugdys žmonių darbštumą, pakels tautos dvasią.
Euro įvedimas – iššūkis Vyriausybei
Dauguma Lietuvos gyventojų (60 proc.) su nerimu laukia 2015 metų, kai bus įvestas euras. Tai nelengvas iššūkis dabartinei Vyriausybei, kuri nenori paisyti gyventojų nuomonės ir pasiryžusi bet kokia kaina įgyvendinti savo abejotinus tikslus.
Premjeras Algirdas Butkevičius gerai žino savo krašto piliečių neigiamus atsiliepimus apie eurą. Todėl jis teigia, kad reikia pakeisti žmonių mąstymą, būtina daugiau laiko skirti aiškinamajam darbui ir stiprinti euro viešinimo politiką. Pone Premjere, nereikia žmonių įtikinėti apie euro „privalumus“, pamirškime bet kokius reklamos principus bei viešinimo politikos aspektus. Žmonės gerai supranta, ką reiškia prarasti nacionalinę valiutą ir atsidurti nepatikimos valiutos zonoje.
Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė nurodo, kad žmonių baimė dėl kainų kilimo pagrįsta jų lūkesčiais: „Mat prieš įvedant eurą bus visomis išgalėmis stengiamasi pristabdyti kainų kilimą. Įvedus eurą kainos mostels dviguba jėga.
Skalbimo miltelių ir alaus akcija nepasikartos
Į žmonių reikalavimus organizuoti referendumą dėl litų pakeitimo eurais A.Butkevičius bando išsisukti primindamas, kad šią politinę procedūrą esame įsipareigoję stojant į Europos Sąjungą. Knieti Premjerui pridurti, kad praėjusio referendumo sėkmę nulėmė gėdinga „Maximų“ akcija, kurios metu rinkėjams dalino skalbimo miltelius ir alų.
Buvęs premjeras A.Kubilius pasitarimuose, susijusiuose su šalies ekonomika, mėgdavo kartoti „Lietuvai euras bus naudingas“ A.Butkevičius ėmėsi konkrečių veiksmų, stengdamasis Lietuvą įvilioti į euro spąstus.
Euro įvedimui reikalinga palanki tautos reakcija, kur kas didesni dirbančių žmonių atlyginimai, neapgailėtina pensininkų perkamoji galia, ekonominės politikos lankstumas.
Daugelį euro zonos narių slegia nusivylimas
Žiniasklaidoje sklando informacija apie euro zoną krečiančius nesklandumus, liudijanti, kad euro turėjimas netampa savaimine vertybe.
Beveik du trečdaliai vokiečių mano, kad jiems būtų buvę geriau, jeigu jie nebūtų išmainę savo stiprios markės į eurą.
Graikija, Ispanija, Portugalija, įstojusios į euro zoną, susiduria su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Dėl tam tikrų nevykdomų būtinų valiutos kriterijų auga biudžeto deficitas, skolos.
Nepasidavė euro vilionėms Švedija, Didžioji Britanija, Danija. O Lietuvos politikai blaškosi pagauti euro isterijos, tartum gyventų „paraleliniame pasaulyje“.
Verta prisiminti žinomo pasaulyje žurnalisto Paulo Hannono pasisakymą – jam sunku buvo suprasti, kodėl Lietuva braunasi po euro skėčiu.
– Iš kur gi tiek nemeilės ir nepasitikėjimo sava šalimi ir valiuta? – stebėjosi svetimos šalies žurnalistas.
Mūsų šalies valdantiesiems nė motais, kad daugiau nei pusė krašto gyventojų nenori lietuviškos valiutos keisti į eurus. Pasirodo, kad euro įvedimo procedūroje demokratijos nereikia. Svarbu, kad būtų patenkinti aukštų valdininkų interesai. Demokratijos principai prisimenami prieš rinkimus.
Priešinasi euro įvedimui ir Latvijos gyventojai. Naujai valiutai pritaria tik 28 proc. Tačiau liepos mėnesį ES finansų ministrų balsavimas vainikavo diplomatines procedūras dėl Latvijos stojimo į euro zoną. Latvijos finansų ministras Andris Vilks ES Taryboje posėdžio dalyvius patikino: „Mes pasitikime Europa ir mes pasitikime euru“
Investicijos – nepakankamai stiprus euro įvedimo argumentas
Politikų vienintelis ir nepakankamai stiprus euro įvedimo argumentas – tiesioginių investicijų pritraukimas. Realybėje yra kitaip. Lietuvai neturint vieningos ES valiutos Švedijos verslininkų investicijos jau pasiekė beveik 9 milijardus litų. Šiais metais pradėjo veikti moderni Lietuvos ir Suomijos termofikacinė elektrinė. Oficialios statistikos duomenimis, per metus šalyje įsteigta apie 15 000 naujų įmonių. Savarankiškai dirbančių žmonių šalyje skaičius pasiekė 125 000.
Euro įvedimo politikoje neskuba daryti išvadų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji metiniame pranešime pažymi, kad Lietuva sėkmingai įveikė sunkmetį ir tapo finansinės atsakomybės pavyzdžiu. Prezidentė įsitikinusi, kad mūsų ekonomikos, pramonės, žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra, investicijos į žmonių gebėjimus. Inovacijoms, verslo plėtrai reikalinga išsilavinusi visuomenė, aukštos kvalifikacijos specialistai. Net valstybės vadovė kalbėdama apie ES finansinės paramos politiką bei europinių pinigų panaudojimą šalies žmonėms pradėti verslus neakcentuoja euro vaidmens.
Žiniasklaidos duomenimis Lietuvos narystė euro zonoje bus lydima solidžios finansinės naštos: 800 milijonų litų įnašų į Europos stabilumo mechanizmą ir 5 milijardai litų garantijų.
Didelė dalis Lietuvos gyventojų nori, kad pasiruošimas mitiniam euro įvedimui būtų atidėtas. Jis nėra ekonomine logika pagrįstas, negarantuoja ilgalaikio stabilumo. Gerbkime stabilų, nė karto nedevalvuotą litą, neskubėkime pritarti Lietuvos Vyriausybės skubotiems politiniams sprendimams.
Kurti saugią, pažangią ir modernią valstybę galime ir be brangių, nepatikimų euro įvedimo projektų.
