„Nuo 2016 iki 2021 metų iš (skirstymo – BNS) tarifo buvo gauta 600 mln. eurų, investuota buvo virš 800 mln. eurų. Iš tų 600 mln. eurų mes dabar kalbame apie 160 mln. eurų grąžinimą, tai de facto yra iš tarifo 400 mln. eurų ir 800 mln. eurų investicijos į tinklus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Radvila.
„Realiai investicijos į tinklą yra reikalingos didesnės, todėl turime kalbėti apie tai, kad mes šiandien turime investicijas, kurios nepadengia tinklo nusidėvėjimo. Bet tuo pačiu metu mes išiminėjame investicijas iš tinklo kalbėdami, kad jos yra netinkamos“, – pridūrė ESO vadovas.
Anot R. Radvilos, investicijų poreikis į tinklus atstatant jų nusidėvėjimą 2016–2021 metais siekė 1,4 mlrd. eurų.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vyriausiasis patarėjas, buvęs Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, kad ESO investuoti į tinklus turėtų ir iš nuosavo kapitalo.
„Galima finansuoti investicijas iš tarifo, bet aš vis tiek neatmesčiau galimybių, kad įmonė iš savo lėšų, iš savo kapitalo taip pat turėtų investuoti ir tokia galimybė turėtų būti apsvarstyta. Juk ir versle įmonių plėtra vykdoma taip pat ir iš nuosavų lėšų“, – LRT antradienį sakė V. Poderys.
„Šioje vietoje galbūt reikėtų peržiūrėti ir dividendų politiką. Dividendų neišmoki ir lieka didesnė įmonės vertė ir tas kapitalo pritraukimas neturėtų labai nukentėti“, – pridūrė jis.
R. Radvilos teigimu, dividendų išmokėjimas leidžia bendrovei papildomai pasiskolinti neapsiribojant vien iš skirstymo tarifo gautomis pajamomis, nes tokiu atveju bankai kitaip vertina įmonę.
„Dividendų mokėjimas yra ta priemonė, kuri leidžia įmonei skolintis pinigus, o ne vien tik gyventi iš tarifo. Jeigu mes turėtume vien tik tarifo pajamas, investicijos sudarytų tik 400 mln. eurų per penkerius metus“, – kalbėjo R. Radvila.
ESO teigimu, 2016–2021 metais bendrovė akcininkams išmokėjo 258 mln. eurų dividendų, o 93 proc. šių lėšų pateko į šalies biudžetą.
Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė praėjusią savaitę konstatavo, kad vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo. Pasak institucijos, šios permokos likučio – 153,8 mln. eurų – grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Vis dėlto ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai, priklausomai nuo suvartoto kiekio, vidutiniškai permokėjo 3–7,42 euro per metus.
Pasak R. Radvilos, nors permoką vartotojams planuojama grąžinti per mažesnį skirstymo tarifą, dabar ESO sulaukia klientų prašymų permokėtą sumą jiems sugrąžinti tiesiogiai į sąskaitas.
„Sukeltas dirbtinis skandalas“
Energetikos įmones jungiančios Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis sako, kad 160 mln. eurų permoką lėmė „buhalterinis neatitikimas“, o Valstybės kontrolės išvadas jis pavadino dirbtiniu skandalu.
„160 mln. juk ESO nepaėmė, surinko ir kažkur po savo būstine užkasė. Tuos pinigus jie investavo į tinklus, tik juos buhalteriškai paėmė ne iš tos eilutės, kuri buvo suderinta su VERT“, – LRT radijui antradienį sakė K. Jauniškis.
„Pagrindinė žinia (iš Valstybės kontrolės – BNS) yra ta, kad tinklas iš tikrųjų yra prastos būklės, jis po truputį toliau prastėja ir reiškia, kad reikia investicijų į tinklą. Ir į kokią mes dabar patenkame šižofrenišką situaciją? Pinigai – 160 mln. eurų skirti investicijoms, ESO turi juos grąžinti, bet iš kitos pusės, turi daugiau investuoti į tinklą“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros profesorė Sonata Tolvaišienė sako, kad Valstybės kontrolei nepaaiškinus, kuo remiantis buvo suskaičiuota vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO per trejus metus, susidarė „tragikomiška situacija“.
„Valstybės kontrolės išvados ir didžioji dalis visuomenės pasigavo tuos skaičius, kurie nebuvo paaiškinti, kurie ne visai suprantami paprastai visuomenei. Visi pamatė milijonus ir visi pamatė, kiek vienas vartotojas tarsi permokėjo“, – LRT radijui sakė S. Tolvaišienė.
„Visuomenei pirmiausia buvo parodyta, kad ESO mums skolinga tarsi tuos 90 eurų, nors realybė nėra tokia“, – kalbėjo mokslininkė.
ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.
Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
