Nors tokios išvados nėra įpareigojančios, jos vis vien yra svarbios, o ES teismai neretai jomis vadovaujasi, priimdami sprendimus.
Šiuo atveju į išvadą bus atsižvelgta bendrovės „Google“ teisinėje kovoje siekiant panaikinti sprendimą, kuriuo Europos Komisija 2017 m. skyrė jai baudą.
Komisija nustatė, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir savo populiarioje paieškos sistemoje pirmenybę skyrė nuosavai paslaugai „Google Shopping“.
JAV technologijų milžinei „Alphabet“ priklausanti „Google“ buvo priversta pakeisti paieškos rezultatų rodymo praktiką.
Tuomet tai buvo rekordinio dydžio bauda. Tačiau ji nublanko prieš 4,3 mlrd. eurų dydžio baudą, kurią Briuselis 2018 m. bendrovei „Google“ skyrė už tai, kad ji išmaniuosiuose telefonuose su operacine sistema „Android“ diegė apribojimų, kad paskatintų savo internetinės paieškos verslą.
Pirmąjį ginčo byloje dėl paslaugos „Google Shopping“ raundą „Google“ pralaimėjo – 2021 m. ES generalinis teismas paliko galioti Komisijos išvadas ir sprendimą dėl baudos.
Tačiau tuokart teismas atmetė dalį Komisijos ieškinio, teigdamas, jog nėra įrodymų, kad paieškos sistemų rinkai būtų buvęs daromas konkurenciją mažinantis poveikis.
Po to „Google“ pateikė apeliaciją aukštesniosios instancijos ES teisingumo teismui, prašydama panaikinti žemesniosios instancijos teismo nuosprendį.
Savo išvadoje generalinė advokatė Juliane Kokott rekomendavo Teisingumo teismo teisėjams „apeliaciją atmesti ir tokiu būdu patvirtinti bendrovei „Google“ skirtą baudą“.
Teisininkės teigimu, tai, kad „Google“ konkurentų sąskaita protegavo savo pačios paslaugą, sudaro „atskirą piktnaudžiavimo formą“, jei buvo arba tik galėjo būti gautas konkurencinis pranašumas.
„Google“ laukia nuosprendžio
Žemesniosios instancijos teismas ir Komisija „teisingai pastebėjo“, kad „Google“ naudojosi savo dominuojančia pozicija, kad „diskriminuotų“ konkurentus, teigė ji.
„Google“ naujienų agentūrai AFP nurodė teisinę išvadą peržiūrėsianti ir lauksianti galutinio Liuksemburgo teismo nuosprendžio, kuris bus priimtas už kelių mėnesių.
„Nepaisant apeliacijos, mes toliau investuosime į priemones pažeidimams pašalinti, kurios sėkmingai veikė ne vienerius metus, ir toliau konstruktyviai bendradarbiausime su Europos Komisija“, – nurodė bendrovės atstovas spaudai.
Europos Komisija pastaraisiais metais baudas skyrė keletui didžiųjų JAV technologijų įmonių, siekdama sureguliuoti internetines paslaugas ir geriau apsaugoti Europos vartotojus ir firmas.
Pernai ES buvo priimtas skaitmeninių paslaugų įstatymas ir skaitmeninių rinkų įstatymas, kuriuose numatyta griežtų priemonių dėl neteisėtai internete platinamos medžiagos bei naujų apribojimų internetinėms milžinėms.
Kol kas nuo Europos Komisijos antimonopolinių patikrų labiausiai nukentėjo „Google“, kuriai iš viso skirta net aštuonis milijardus eurų siekiančių baudų.
Šiuo metu jos atžvilgiu atliekamas dar vienas Briuselio 2021 m. pradėtas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar ji nepiktnaudžiavo savo padėtimi savo pačios internetinės reklamos rodymo technologijų naudai – be kita ko, ir platformoje „YouTube“.
Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, bendrovei „Google“ gali būti skirta dar viena didžiulė bauda bei galėtų tekti pakeisti savo naudojamą praktiką.
Trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu „Alphabet“ gavo 76,7 mlrd. JAV dolerių pajamų, didžiąją jų dalį – iš reklamos, ir uždirbo 19,7 mlrd. JAV dolerių pelno.
2022 m. technologijų milžinės metinis pelnas siekė 282,2 mlrd. JAV dolerių.
