• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius.

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių. Ši direktyva prisideda prie ES vidaus rinkos stiprinimo, o tai yra vienas svarbiausių ES politikos tikslų“, – sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas.

REKLAMA

Seminare pristatyta esama Pavėluotų mokėjimų direktyvos teisinė aplinka ES ir nacionaliniu lygiu. Seminaro dalyviai klausėsi Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojo Antti Peltomäki, Europos kreditų valdymo asociacijų federacijos viceprezidento Josefo Busuttilo ir kitų ekspertų pranešimų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojo Antti Peltomäki, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra ypač veikiamos pinigų srautų svyravimo, dažnai turi tik labai ribotą klientų skaičių, o dėl vėluojančių atsiskaitymų neretai patiria apyvartinių lėšų trūkumą. Todėl vėluojantys atsiskaitymai tampa netgi MVĮ bankroto priežastimi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas tarp verslo įmonių ES valstybėse narėse vidutiniškai trunka 49 dienas, viešosios institucijos už prekes ir paslaugas atsiskaito vidutiniškai per 61 dieną. Lietuvoje šie atsiskaitymai atitinkamai įvykdomi vidutiniškai per 47 ir 51 dieną.

REKLAMA

Pasak ūkio viceministro M. Skarupsko, Pavėluotų mokėjimų direktyva nustato nemažai priemonių, galinčių padėti sutrumpinti atsiskaitymo laikotarpius ir suteikia naujų galimybių kreditoriams ginti savo pažeistas teises. Direktyvoje numatytų priemonių kompleksinis taikymas turės reikšmingą teigiamą poveikį verslui ir kurs palankesnę verslo aplinką ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

REKLAMA

Šią direktyvą ES Taryba ir Parlamentas priėmė 2011 m. vasario 16 d. Direktyvą įgyvendinantis įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d. Pagal direktyvos nuostatas viešosios institucijos turi sumokėti už įsigytas prekes ir paslaugas ne vėliau kaip per 30 dienų arba išimtiniais atvejais – per 60 dienų. Verslo įmonėms sudarant tarpusavio komercinius sandorius sąskaitos turi būti apmokėtos ne vėliau kaip per 60 dienų. Išskirtiniais atvejais verslo įmonės tarpusavio komercinėje sutartyje gali nustatyti ilgesnį terminą, jei tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu ir jei tai aiškiai aptarta sutartyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės įgijusios teisę reikalauti palūkanų už pavėluotus mokėjimus taip pat įgyja teisę gauti minimalią fiksuotą 40 eurų sumą kaip kompensaciją už patirtus nuostolius bei visas šią sumą viršijančias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas.

REKLAMA

Informavimo apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą kampanija yra vykdoma Europos Komisijos iniciatyva ir lėšomis visose ES valstybėse narėse. Ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ informavimui apie šios direktyvos suteikiamas teises ir kaip geriausiai jomis pasinaudoti.

Europos atsiskaitymų indekso tyrimo duomenimis, nuostoliai dėl pavėluotų mokėjimų 2012 m. Lietuvoje sudarė 3 proc. Valstybės institucijų biudžeto lėšų įsiskolinimai pagal praleistus terminus 2013 m. balandžio 30 d. sudarė 0,9 mln. litų, savivaldybių – 336,8 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų