Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu.
„Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau. Mes jau esame patyrę didelių netekčių“, - apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją sakė V. Bagdonavičienė.
Ji svarstė, kad nuogąstavimai, jog tauta išsivaikščios ir išjungs šviesas, yra pernelyg dramatizuojantys situaciją, tačiau tai nereiškia, kad problemų nėra. Didžiausia problema, jos teigimu, yra žmonių galvose.
„Tai yra savo tapatumo suvokimas, išvažiavusiųjų jausena svetur, ar jie sieja save su Lietuva, ar galvoja vieną dieną grįžti, kaip jie auklėja vaikus“, - retoriškai klausė pašnekovė.
Ji pateikė statistiką, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 6 tūkst. vaikų, besimokančių lituanistikos savaitgalinėse mokyklose. 1938 metais vien JAV tokiose mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. lietuvių emigrantų vaikų.
„Tai rodo, kad yra tik mažytis sluoksnis šviesuolių tėvų inteligentų, kurie veda vaikus į lituanistines mokyklas užsienyje, kurie sieja save su Lietuva. Išvažiavimas yra savęs neatradimas Lietuvoje. Jeigu žmogus jaustų stiprius saitus, jis norėtų dalyvauti ir lietuviškų bendruomenių veikloje, bendruose projektuose, tačiau tokių žmonių yra labai nedaug“, - pastebėjo pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė.
Ji svarstė, kad ne pats išvažiavimo faktas ir sienos kirtimas yra problema, bet žmonių santykio su tėvyne praradimas, to santykio išnykimas.
„Nutautėjimo, išlikimo problema yra svarbesnis mums klausimas“, - atkreipė dėmesį V. Bagdonavičienė.
