Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos. Tokiu atveju elektros pardavėjai moka jos pirkėjams už sunaudotą elektrą, o ne atvirkščiai.
Visi, kurie investuoja į saulės ar vėjo elektrines, tikisi, kad investicija galiausiai atsipirks. Bet jei biržoje vyraus neigiamos elektros kainos, tuomet ir pajamos nebus atgaunamos taip greitai. O tai mažina atsinaujinančios energetikos patrauklumą.
Tad iškyla dilema – jei investicijos prislops, o elektros suvartojimas, kaip prognozuojama, tik dar labiau didės, paklausa pradės viršyti pasiūlą, o tada apie neigiamas elektros kainas esą bus galima užmiršti. Tad ir susimokėti elektros vartotojams galiausiai tektų daugiau.
Už elektrą teks primokėti
Tačiau Energetikos ministerija sako, kad jau yra paruoštas planas, kaip tokią situaciją suvaldyti.
Pagal naująjį planą, nereikėtų pereiti prie gaminančių vartotojų grynojo atsiskaitymo, dar vadinamo „net billing“, modelio (grynasis atsiskaitymas, kai pagaminta ir nepanaudota elektros energija parduodama už su tiekėju sutartą kainą ir apskaitoma pinigine verte).
Kitaip tariant, gaminantys vartotojai liktų prie vadinamojo „net mettering“ atsiskaitymo būdo, t. y., kai į tinklą patiekiama energija superkama už tuo metu biržoje esančią elektros kainą, bet gaminančiam vartotojui ji apskaitoma ne pinigine verte, o kilovatvalandėmis (susigrąžinti iš tinklo galima tiek kilovatvalandžių energijos, kiek jų buvo patiekta, nepriklausomai nuo tuo metu esančios elektros biržos kainos).
Tiesa, už tai gaminantiems, o ir visiems kitiems elektros vartotojams tektų susimokėti papildomai. O surinktos lėšos nukeliautų į elektros tiekėjų sąskaitas.
„Naujai pasiūlytas gaminančių vartotojų modelio pokytis yra orientuotas į kompensacinį mechanizmą elektros tiekėjams, siūlymas užtikrina tolygų visų rinkos dalyvių kaštų pasiskirstymą ir kartu išlaiko jau dabar veikiantį bei gaminantiems vartotojams patrauklų dvipusės apskaitos („net-metering“) modelį, kurio ministerija artimiausiu metu atsisakyti neplanuoja.
Kompensacinis mechanizmas būtų įgyvendinamas per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą atsižvelgiant į gaminančių vartotojų sukuriamą naudą elektros energetikos sistemai.
Iš gaminančių vartotojų ir kitų elektros vartotojų surinktos lėšos keliautų elektros tiekėjams kaip kompensacija už susidarantį elektros kainų skirtumą dėl dvipusės apskaitos (angl. net-metering) modelio taikymo“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare sakė ministerijos atstovai.
Ministerija taip pat jau anksčiau skelbė, kad elektros energijos tiekėjų veikla, užtikrinant dvipusės apskaitos (angl. net-metering) principo taikymą gaminantiems vartotojams, būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga.
Ši paslauga esą būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 0,01 euro (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros energijos, ir visų kitų elektros energijos vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą elektros energetikos sistemai.
„Tiksli kaina tiek gaminantiems vartotojams, tiek likusiems elektros energijos vartotojams būtų nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), remiantis elektros energijos tiekėjų pateiktomis ir audituotomis ataskaitomis, taip pat tinklų operatorių atliktu gaminančių vartotojų teikiamos naudos elektros energetikos sistemai vertinimu.
Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas energijos išteklių operatoriui „Baltpool“, o energijos išteklių operatorius paskirstytų surinktas lėšas atskiriems elektros energijos tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams“, – sako ministerija.
„Gaminantys vartotojai neturėtų būti baudžiami“
Bendrovės „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad energetikos sektoriuje vyksta natūralus perėjimas prie didesnio sistemos efektyvumo ir rinkos tvarumo.
Bet kokie pokyčiai, susiję su „pasaugojimo“ mokesčiu ar kitais atsiskaitymo modeliais, turėtų būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant ne tik į tinklų operatorių sąnaudas, bet ir į tai, kad gaminantys vartotojai aktyviai prisideda prie žaliosios transformacijos, mažindami tinklo apkrovas ir investuodami į vietinę generaciją.
„Mūsų vertinimu, svarbiausia išlaikyti prognozuojamą, sąžiningą ir skaidrią sistemą, kuri skatintų tolesnes investicijas į saulės energiją. Gaminantys vartotojai neturėtų būti baudžiami už savo indėlį į energetinę nepriklausomybę“, – komentavo pašnekovas.
J. Sakalauskas taip pat akcentavo, kad ateityje pereiti prie „net billing“ sistemos teoriškai taip pat yra įmanoma.
„Tačiau toks pokytis turėtų būti įgyvendinamas laipsniškai, iš anksto informuojant visuomenę ir užtikrinant, kad esami vartotojai neprarastų investicinio pasitikėjimo“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Tuo metu bendrovės „GreenUp“ vadovas Karolis Bužinskas sako, kad, jei atsirastų prievolė susimokėti gaminantiems vartotojams, investicijos atsipirkimas gaminantiems vartotojams esą taptų ilgesnis.
„Tačiau grynojo atsiskaitymo modelis („net billing“ – aut. past.) yra itin logiškas, skatinantis vartotojus įsigyti kaupiklius ir taip prisidėti ne tik prie energetinės nepriklausomybės, bet ir prie elektros tinklo stabilumo.
Mano nuomone, efektyviausias bei patraukliausias būtų kombinuotas modelis, kuomet naujiems gaminantiems vartotojams būtų leidžiamas „net metering“ modelis bent jau pirmuosius 2 ar 3 metus, kad investicija atsipirktų, na, o po to jau taikyti naująjį grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelį. Taip visos šalys būtų patenkintos“, – svarstė J. Sakalauskas.
Tiesa, bendrovės „Saulės grąža“ Privačių klientų skyriaus pardavimų vadovas Edgar Bulovič svarsto, kad dabar siūlomas sprendimas atrodo kompromisinis.
Tiesa, jo vertinimu, nė viena pusė, tikėtina, nebus visiškai patenkinta.
„Pagal šiuo metu svarstomą modelį, gaminantiems vartotojams tektų primokėti iki 1 ct/kWh (be PVM). Tai būtų dalinis tiekėjų patiriamų aptarnavimo sąnaudų kompensavimas.
Tokio dydžio „pasaugojimo“ mokesčio pokytis neturėtų reikšmingai paveikti saulės elektrinių įsirengimo patrauklumo, todėl didesnių poveikių vartotojų elgsenai nesitikima“, – kalbėjo E. Bulovič.
Jis taip pat mano, kad dėl sparčiai didėjančio gaminančių vartotojų skaičiaus diskusija dėl „net billing“ grynojo atsiskaitymo modelio yra neišvengiama.
„Tikėtina, kad ateityje bus svarstoma pereiti prie „net billing“ principo, kaip tai daroma kai kuriose kitose Europos šalyse. Vis dėlto kol kas sunku pasakyti, ar būtų taikomas pilnas, ar tik dalinis tokio modelio variantas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiekėjai tikisi surasti sprendimus
„Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad ministerijos užmojis rasti kompromisą yra sveikintinas.
„Dabartinis gaminančių vartotojų apskaitos modelis sukuria nemažai problemų, kurias būtina spręsti.
<...> Kiek teko skubiai susipažinti su Energetikos ministerijos paruoštomis Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisomis, jų tikslas yra pasidalyti atsakomybe ir finansine našta, ką iš principo vertiname teigiamai.
Tiesa, mūsų vertinimu, siūlymai – ganėtinai abstraktūs, juose trūksta konkretumo ir aiškumo. Šiuo metu aiškinamės visas detales, išsamiai susipažįstame su projektu. Jau dabar matome, kad mums kyla nemažai klausimų, tad juos kartu su savo pastabomis ir pateiksime ministerijai nurodytu terminu“, – kalbėjo N. Petrauskienė.
Tuo metu elektros tiekėjo „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė komentavo, kad ministerijos planas problemą išspręstų tik iš dalies.
„Taip pat siūlyme lieka nepaliestas klausimas dėl tiekėjų nuostolių, kurie buvo patirti iki naujo įstatymo įsigaliojimo.
Be kainų skirtumo, kuris ministerijos siūlymu ir būtų kompensuojamas, tiekėjai patiria didelius balansavimo kaštus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, juos tiekėjai privalo dengti savo lėšomis.
Kaip visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, augant atsinaujinančių energijos šaltinių kiekiui, tiksliai prognozuoti, kiek elektros energijos bus pagaminta konkrečiomis valandomis, sunku, todėl tai tampa itin sudėtinga ir jautru kaštų prasme“, – siūlymą įvertino Ž. Klusovskienė.
Tuo metu bendrovės „Ignitis“ komunikacijos partnerė Laura Beganskienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vertinti siūlymų poveikį yra per anksti, kadangi įmonės atstovai esą dar nėra detaliai susipažinę su siūlomais teisės aktų pakeitimais.
Numatoma, kad siūlomas modelis galėtų pradėti veikti nuo kito gaminantiems vartotojams taikomo elektros energijos kaupimo laikotarpio pradžios – 2026 m. balandžio 1 d., o elektros energijos tiekėjų patirtas finansinis disbalansas galėtų būti kompensuojamas nuo 2027 m.
