Štai Jungtinei Karalystei (JK) išgyvenus vieną šalčiausių naktų šiais metais, kai termometro stulpeliai nukrito žemiau 15 laipsnių, gyventojų buvo prašoma kelioms valandoms – nuo 17 val. iki 19 val. – sumažinti elektros ir dujų suvartojimą, mat būtent minėtu laikotarpiu buvo prognozuojamas didelis elektros kainų šuolis Be to, tokiu būdu siekta išvengti ir energijos tiekimo sutrikimų.
Tuo metu Lietuvoje elektros kainai įtaką gali daryti ne tik padidėjęs elektros vartojimas, tačiau ir sumažėjusios energijos gamybos apimtys, gaunamos iš vėjo ar saulės generacijos.
Ar vartotojai apie elektros kainų šuolius informuojami iš anksto?
„Ignitis‟ atstovė Laura Beganskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad elektros tiekėja kiekvieną mėnesį rengia rinkos kainų apžvalgas, be to, yra numatyta iš anksto informuoti verslo klientus, kai valandinės kainos prognozuojamos itin aukštos.
Pašnekovė pastebi, kad buitiniams vartotojams stebėti elektros rinkos kainas taps kur kas aktualiau tada, kai bus įrengta išmanioji valandinė apskaita, o pasirinktas planas bus susietas su tuo metu esančiomis rinkos kainomis biržoje.
„Buitiniai „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo klientai, kurie yra fiksavę kainą pasirinktam laikotarpiui, dėl kainų pokyčių biržoje neturėtų ypatingai jaudintis, nes tai, kad kaina biržoje augs, jų sąskaitai įtakos nedarys.
Informavimas apie numatomus reikšmingus elektros kainų pokyčius taps gerokai aktualesnis, kai buitiniai klientai turės išmaniąją valandinę apskaitą ir bus pasirinkę su birža susietą planą. Tokio plano turėtojai, tikėtina, naudosis ir mūsų programėle „Ignitis EnergySmart“, kurioje ateityje galės stebėti numatomus kainų pokyčius ir atitinkamai koreguoti vartojimą“, – kalbėjo L. Beganskienė.
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad su klientais yra dalijamasi rinkos tendencijomis, o kainų skirtumus, kurie atsiskleidžia „Nord Pool“ biržoje, pasak pašnekovo, klientai galės stebėti ir mobiliojoje programėlėje.
„Reguliariai apžvelgiame buvusios savaitės ir mėnesio elektros kainas biržoje, savo komentarais dalinamės mūsų tinklapyje. O visai neseniai sukūrėme ir tuoj pristatysime visiems savo klientams mobiliąją programėlę, kur jie galės ne tik sekti savo suvartojimo duomenis, deklaruoti rodmenis, atsiskaityti už paslaugas, bet ir turės galimybę stebėti elektros kainų pasikeitimus „Nord Pool“ biržoje bei pasirinkti, ar nori gauti pranešimus apie elektros kainos pokyčius rinkoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu Energetikos ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad šiuo metu apie ateities sandorių kainas pradėjo skelbti ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), tad kiekvienas gyventojas gali pamatyti, kaip keitėsi situacija rinkoje.
Vardija, kaip galima sutaupyti
L. Beganskienė, kalbėdama apie elektros taupymą, sako, kad kai kurie klientai turėtų ypač suklusti.
„Elektros energijos vartojimo sustabdymas, kai megavatvalandė kainuoja ypatingai daug, aktualus tiems, kas turi išmaniąją apskaitą ir su elektros birža susietą valandinį planą. Nevartoti elektros energijos tą valandą, kai ji biržoje kainuoja labai brangiai, išmaniąją valandinę apskaitą ir valandinį planą turintiems padėjo sutaupyti.
Tiems, kas yra fiksavę elektros energijos kainą, iš esmės nėra jokios įtakos, jie nei sutaupo, nei moka daugiau“, – kalbėjo pašnekovė.
„Ignitis‟ atstovė taip pat pateikia pagrindines rekomendacijas, kurios kiekvienam elektros vartotojui gali padėti sutaupyti pinigų:
- neefektyvias kaitrines lemputes pakeiskime elektrą taupančiomis, kurios šviečia net iki 10 kartų ilgiau;
- išnaudokite dienos šviesą. Baldus reikėtų išdėstyti taip, kad į namus patektų kuo daugiau dienos šviesos ir šilumos. Taip pat reikėtų išjungti šviesą kambariuose net tuomet, kai iš patalpos išeinama vos kelioms minutėms;
- įsitikinkite, kad visi nenaudojami elektros prietaisai yra išjungti iš elektros lizdo. Budėjimo režimu veikiantys įrenginiai, net ir į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono kroviklis, nuolat naudoja elektros energiją;
- kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse įjunkite energijos taupymo funkcijas. Paprasčiausiai patikrinę įrenginių nustatymus, atlikę keletą pakeitimų bei išjungę nenaudojamas programas, taupysite ir elektros energiją, ir įrenginių baterijas;
- skalbkite tik prikrovę pilną skalbimo mašiną ir pasirinkę ekonominį skalbimo režimą. Lygiai taip pat su indaplove – naudokite ją tik prikrovę pilną. Sunaudosite mažiau vandens ir elektros energijos jam pašildyti;
- virtuvėje šeimininkaukite sąmoningai: virdulyje virkite tik tiek vandens, kiek reikia vienam kartui, elektrinę viryklę įpraskite išjungti likus kelioms minutėms iki maisto gaminimo pabaigos, patiekalus gaminkite vieną po kito, puodą ar keptuvę statykite ant tos pačios kaitvietės;
- naudojantis orkaite, kepimo procesą stebėkite per stiklą, nes durelių atidarymas sumažina temperatūrą ir verčia prietaisą naudoti daugiau energijos, kad temperatūrą atstatytų;
- šaldytuve pasirinkite optimalią temperatūrą – +3,5 pačiame šaldytuve ir -18 šaldiklyje. Atšildykite šaldiklį, jei susidarė 5 mm ledo sluoksnis. Kuo daugiau šaldiklyje ledo, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos, nes šaldytuvas tiesiog naudoja energiją šaldyti ledą.
Šie prietaisai gali būti elektros „vampyrai“
Pašnekovo Manto Kavaliausko manymu, Lietuvos energetinė situacija šiuo metu yra gera, o elektros perdavimo tinklai toliau plėtojami kartu su kaimyninėmis šalimis ar kitomis Vakarų valstybėmis, todėl atjungti ar apskritai nenaudoti prietaisų, kuriuos naudojame, nebūtina, tačiau veiksmų planą, kaip būtų galima sutaupyti, žinoti yra naudinga.
„Daugelis elektros energiją naudojančių prietaisų, net ir išjungti, ir toliau vartoja energiją, jei turi instaliuotą laikrodį, laikmatį, indikacinę lemputę ir yra palikti veikti budėjimo režimu. Tokia „vampyrine“ dar vadinama energija gali sudaryti 10–15 proc. visos prietaisų sunaudojamos elektros energijos.
Ypač daug energijos, veikiantys budėjimo režimu, išeikvoja su pramogomis susiję prietaisai, tokie kaip televizoriai, jų priedėliai, žaidimų konsolės, nešiojamieji kompiuteriai. Todėl, kai jų nenaudojame, arba nakčiai reikėtų ištraukti tokius prietaisus iš elektros lizdo. Tai – ir ekonomiškiau, ir saugiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau pateikė prognozę, kaip gali kisti elektros kainos kitąmet. Pašnekovo teigimu, daugelio veiksnių, lėmusių energetikos brangimą, kitais metais atsitrauks: pradės veikti naujos ar šiuo metu remontuojamos atominės elektrinės, vis daugiau žmonių investuos į atsinaujinančią energetiką ir dar prisidės Europos Komisijos nustatytos gamtinių dujų kainos lubos.
„Tai tokių veiksnių yra daug, kurie mažins elektros energijos kainą. Visi jie lems, kad didžiąją laiko dalį MHw kaina turbūt nesieks 100 eurų. Bet gali būti didelių svyravimo tam tikrais periodais, pavyzdžiui, labai šaltais arba labai karštais mėnesiais.
Vidutinė metinė kaina, tikėtina, bus gerokai mažesnė, nei buvo šiemet. Bet į ankstesnį lygį greičiausiai negrįš“, – prognozavo ekonomistas.
Skelbia naujas dujų ir elektros tiekimo kainas: štai kiek mokėsite kitąmet
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad VERT, kaip rašė elektros tiekėjo „Ignitis“ atstovai, patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui.
Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.
Plano „Namai“ vienos laiko zonos tarifas su valstybės kompensacija didės 16,7 proc. (4 centais) iki 28 centų, o dviejų laiko zonų dieninė ir naktinė kainos – atitinkamai 27,7 proc. (7,1 cento) iki 32,7 cento ir 16,7 proc. (4 centais) iki 28 centų. Abonentinis mėnesio mokestis nesikeis.
Plano „Namai plius“ vienos laiko zonos tarifas su kompensacija didės 16,7 proc. (4 centais) iki 28 centų, o dviejų laiko zonų – atitinkamai 28,8 proc. (7,2 cento) iki 32,2 cento ir 16,7 proc. (4 centais) iki 28 centų. Abonentinis mėnesio mokestis taip pat nesikeis.
Tuo metu „Igničio“ gamtinių dujų kaina maistui gaminanti jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-ųjų sausio su valstybės kompensacija siektų 1,40 euro (be kompensacijos – 2,39 euro už kubą) – 37,3 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 0,92 euro (1,91 euro) – 19,5 proc. daugiau, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,88 euro (1,87 euro) – 17,3 proc. daugiau.
Teigiama, kad gyventojams, kurie dujas naudoja maisto ruošimui, mėnesio sąskaita vidutiniškai išaugs apie 1,58 euro, o namų šildymui – apie 14 eurų. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, 2023 metų pirmąjį pusmetį už elektrą buitiniams vartotojams valstybė padengs iki 28,5 cento už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 28 centus.
Tuo metu kompensacija už dujas sieks 99 centus už kubinį metrą. Dabar valstybė moka 54 centų kompensaciją už dujas ir iki 9 centų – už elektrą. VERT skaičiavimais, valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų apie 369 mln. eurų (su PVM).
Energetikos ministerija skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų. Elektros kainos kompensacijoms pirmąjį pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų, dujų – beveik 198 mln. eurų. 2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų.
Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh.
„Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. – iki 154,51 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc. išaugo vėjo energijos gamyba, didesniu pajėgumu gamino ir atominės elektrinės, taip pat mažėjo energijos produktų kainos. Baltijos šalyse kainoms įtakos turėjo 98 proc. didesni energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos, kai vėl pradėjo veikti Švedijos Oskarshamno 3 reaktorius. Tik energijos srautai iš Suomijos buvo 2 proc. mažesni nei prieš savaitę“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
