Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Mantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris negalėjo atsistebėti padidėjusiomis civilinio draudimo kainomis.
„Automobilį vairuoju jau daugiau kaip 8 metus, tačiau, norėdamas apdrausti 2006 m. gamybos „Volkswagen Passat“, siūlomos draudikų kainos tikrai pribloškė, nes kai kurie draudimo pasiūlymai siekė ir 500 eurų.
Pasiteiravus draudimo bendrovės atstovų, dėl kokios priežasties yra taikoma tokio dydžio kaina už civilinį draudimą, buvo paaiškinta, kad galėjo būti pakeistas vertinamasis eismo įvykių laikotarpis, todėl kainos „išsikraipė“, – istorijos detales pasakoja Mantas.
Tačiau po ilgų paieškų, kurias vyras atliko pats skambinėdamas ir klausdamas draudimo bendrovių atstovų, kiek gali tekti pakloti už automobilio civilinį draudimą, galiausiai rado jam palankų variantą.
„Kreipiausi ir į draudimo tarpininkus, tačiau geriausią pasiūlymą išsirinkau savarankiškai – tiesiogiai klausiau draudimo bendrovių apie įmokų dydžius. Taigi, nors kaina ir išliko ganėtinai didelė, galiausiai teko sumokėti daugiau kaip 300 eurų.
Tačiau neaiškumų vis tiek kyla, nes man tiesiog nėra suvokiama, kaip gali būti tokie draudimo įmokų skirtumai. Ar tikrai vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavau, gali lemti tokį kainų padidėjimą, kai draudžiamas ne koks nors visureigis ar limuzino klasės automobilis?“ – pasipiktinimo neslėpė Mantas.
Nuo ko priklauso draudimo kaina?
Transporto priemonių draudikų biuro atstovas Tomas Rudzkis sako, kad įstatyme yra apibrėžtas draudimo vertinimo laikotarpis.
„Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis, duomenys teikiami už pastaruosius 7 metus.
Kadangi draudimo įmokų dydžius nustato kiekviena draudimo įmonė individualiai, tik jos gali pakomentuoti savo taikomos kainodaros kriterijus“, – kalbėjo T. Rudzkis.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ transporto draudimo produktų vadovė Asta Andriukaitienė teigia, kad vairuotojų istorijos vertinimo laikotarpis pastaruoju metu nebuvo keičiamas.
„Jau daugiau kaip penkerius metus nekeičiame savo algoritmo ir vertiname 7 metų vairavimo istoriją. Istorija siejama su automobilio savininku, o ne su pačiu automobiliu. Tai reiškia, jei automobilio savininkas 7 metų laikotarpiu pardavė vieną ir įsigijo kitą automobilį, istorija sumuojama. Taip drausmingumą galima įvertinti už ilgą laikotarpį labai tiksliai“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Andriukaitienė paaiškina, nuo kokių papildomų aplinkybių taip pat gali kisti kainos dydis, kuomet norima apdrausti automobilį civiliniu draudimu.
„Vairuotojų privalomojo draudimo kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – tokių, kaip vairuotojo amžius, vairavimo patirtis, regiono, kuriame registruotas automobilis. Taip pat atsižvelgiama į automobilio parametrus – tokius, kaip variklio galia, kuro tipas. Vertinamas ir draudimo dienų stažas, avaringumo istorija, infliacija, automobilių detalių ir remonto įkainiai“, – kalbėjo bendrovės atstovė.
Visgi „Gjensidige“ atstovai nepakomentavo, ar tada, kai asmuo vairuoja ilgiau kaip 7-erius metus ir nepadaro jokių eismo įvykio ar nesukuria žalos kitiems eismo dalyviams, draudimo kaina vairuotojui pagal taikomas algoritmo taisykles pradeda mažėti.
„Šis faktorius nėra vienintelis, jis tik vienas iš daugelio ir galutinė draudimo kaina suskaičiuojama, įvertinus jų visumą“, – komentavo draudimo bendrovės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
„Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius antrina, kad, nustatant vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydį, yra vertinama transporto priemonės rinkos padėtis, techninės charakteristikos, pavyzdžiui, variklio darbinis tūris, galingumas, automobilio masė, tipas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į vairuotojų rizikos veiksnius, kuomet yra atsižvelgiama į turimą vairavimo stažą, naudojimosi automobiliu paskirtį, eismo įvykių statistiką, vietą, kur bus naudojamas automobilis.
„Vairavimo patirtis yra labai svarbus rizikos vertinimo faktorius, o taip pat svarbu, kur automobilis dažniausiai eksploatuojamas – didmiestyje ar mažame mieste. Intensyvesnio eismo regionuose draudimo įmoka yra didesnė, mažesniuose – mažesnė.
Taksi ar pavėžėjimo paslaugas atliekantys automobiliai, greito reagavimo įmonių automobiliai ir pan. yra laikomi didesnės rizikos veiklomis“, – aiškino bendrovės atstovas.
Mokėsite daugiau, jei automobiliai nėra „drausmingi“
Pasak R. Pociaus, įmonė laikosi vertinamo draudimo istorijos laikotarpio, kaip yra nurodyta įstatymuose. Tačiau pasiteiravus, ar po ilgesnio kaip 7-erių metų laikotarpio taip pat yra atsižvelgiama į tai, kad asmuo nepateko į eismo įvykius, aiškino, kad draudimo kainai įtaką gali daryti ir kiti veiksniai.
„Kuo ilgesnis laikotarpis be draudimo įvykių, tuo didesnė taikoma nuolaida. Vis tik ne vien tik draudimo laikotarpis be žalų yra rizikos vertinimo kriterijus. Per ilgą laikotarpį keičiasi ir bendri rizikos parametrai. Tokie, kaip rinkos ekonominiai ciklai ir situacija eisme, remonto technologijos, automobilių konstrukcijos.
Drausmingi, geros draudimo istorijos vairuotojai, kad ir koks būtų ekonominis ciklas, visada mokės mažiau nei tie, kurie sukelia avarijas“, – tikino pašnekovas.
Tuo metu „Lietuvos draudimo“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat antrina, kad nors bendrovė visuomet atsižvelgia į 7-erių metų vairavimo žalų istoriją, galutinę draudimo kainą lemia ir kiti rizikos faktoriai.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojai, vairuodami kitus automobilius, tačiau jų nedrausdami, nekaupia draudimo istorijos, todėl vėliau, norint apdrausti transporto priemonę civiliniu draudimu, kaina gali būti didesnė nei įprastai.
I. Trakimaitės-Šeškuvienės pastebėjimu, dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kad už „nedrausimingas“ transporto priemones gali tekti pakloti daugiau pinigų.
„Pasitaiko situacijų, kai vaikai arba draugai padaro eismo įvykį, tačiau „drausmingumo“ istorija sugadinama savininkui. Draudikas vertina, kad draudėjo turimi automobiliai nėra „drausmingi“ pagal istoriją, nesvarbu, kad galimai eismo įvykius sukėlė ne jis.
Drausmingumo faktorius yra vienas svarbesnių kriterijų įtakojančių draudimo kainą, tačiau ne vienintelis, tad kaina gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Remiantis gyventojų taip vadinamo privalomojo automobilių draudimo produkto statistika, labai drausmingų draudėjų, neturėjusių įvykių per 7 metus, yra apie 30 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.
BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorius Gediminas Radavičius nuo detalesnių komentarų apie kainodarą susilaiko, pasak jo, dėl galiojančio Konkurencijos įstatymo, tačiau tvirtina, kad pastaruoju metu dėl vairuotojų istorijos vertinimo pakeitimų atlikta nebuvo.
„Ir anksčiau, ir dabar įvykių istoriją vertiname taip pat, atsižvelgiame į klientų įvykius pastaraisiais metais. Šios informacijos reikšmingumas galėjo keistis bėgant metams, tačiau esminių pakeitimų neatlikome.
Pastaruoju metu jokių pakeitimų nebuvo atlikta, kiekviena kompanija individualiai sprendžia, kokius duomenis naudoti įmokos apskaičiavimui“, – teigė pašnekovas.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jeigu vairuotojai staiga pastebėjo išaugusias kainas už draudimą, stebėtis neverta, mat tai lemia infliacija.
„Augantys infliacijos rodikliai bei brangstančios žaliavos, dėl kurių didėja autoservisų įkainiai, taip pat ir augantis vagysčių skaičius yra faktoriai, kurie turi įtakos galutinei draudimo paslaugos kainai. Šiuo metu Lietuva susiduria su itin išaugusia infliacija, vertinant visus gyventojų vartojamus produktus ir įsigyjamas paslaugas. Draudimo paslaugos nėra išimtis ir infliaciniai procesai joms taip pat daro įtaką“, – teigė jis.
Avarijų skaičius didėja
R. Pocius, vertindamas dabartinę eismo įvykių statistiką, sako, kad pastaraisiais metais eismo įvykių skaičius viršijo prieš karantiną buvusį lygį, o tai, pasak jo, gali lemti net kelios priežastys.
„Tikėtina, kad tam įtaką padarė ir karantinas – po ilgesnio laiko, kai aktyviai nesinaudojo automobiliu, gyventojai pateko į didelio intensyvumo eismą. Tai ypač pastebima didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Prie pokyčių prisideda ir „darbas iš namų“, kuomet rytiniai ir vakariniai kamščiai pasiskirstė per visą dienos laikotarpį ir eismo intensyvumas tapo didesnis ir ne piko metu“, – paaiškino draudimo bendrovės atstovas.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė antrina, kad eismo įvykių skaičius padidėjimas iš tiesų yra pastebimas.
„Vertinant gyventojų vadinamą privalomąjį automobilių draudimą, palyginus su pernai metais, šiemet stebime apie 3 proc. įvykio dažnio padidėjimą. Tai nėra didelis pokytis, tačiau, turint omenyje šių dienų infliaciją ir su tuo padidėjusią apie 10,3 proc. vidutinę žalą draudžiantis šiuo draudimu, bendra neigiama įtaką rizikai yra ženkli ir siekia 13,6 proc.“ – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Navickaitė pastebėjo, kad 2010 m. bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tačiau pažeidimų, susijusių su transporto priemonių civiliniu draudimu, nustatyta nebuvo.
Konkurencijos tarybos atstovės teigimu, institucija stebi situaciją rinkoje ir, kilus įtarimams dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų šiame sektoriuje, gali griebtis atitinkamų veiksmų.
Už vairavimą be civilinio draudimo – baudos
Naujienų portalas tv3.lt primena, transporto priemonių vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki lapkričio mėnesio iš viso buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. pažeidimų, kuomet vairuotojai eksploatavo transporto priemonę be civilinio privalomojo draudimo.
