Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.
„Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį. Tikimės iš valdžios tam tikro supratimo, nes kalnelis yra turbūt dabar žemyn einantis bendrai nuotaikų ir lūkesčių“, – „Verslo žinių“ statybų forume antradienį sakė M. Statulevičius.
Jo teigimu, LNTPA metų pradžioje paskaičiuoto NT plėtotojų lūkesčių indekso įvertis buvo 50 – tai yra riba tarp pozityvo ir negatyvo.
„Matyt, tokie metai ir bus, nes daug yra neaiškumų, dar daugiau padaugėjo geopolitinio netikrumo, nors ir žaliavos pinga, ir infliacija lyg pamažu traukiasi, ir palūkanų normos, kas labai aktualu segmentui, (...) turbūt buvo kertinis klausimas, kuris lėmė sprendimų priėmimą arba nepriėmimą“, – sakė asociacijos prezidentas.
Statybos sektorius išgyvena geriausius laikus
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė manantis, jog statybos sektorius išgyvena geriausius laikus.
„Iš tikrųjų statybininkai Lietuvos niekada taip gerai negyveno, kaip šiuo metu. Šį savaitgalį grįžau iš Europos statybos industrijos konfederacijos susirinkimo, 31 valstybė buvo susirinkusi (...). Galiu pasakyti, kad Lietuva šiandien, bent statybos sektorius gyvena tikrai gerai“, – diskusijoje aiškino D. Gedvilas.
Anot jo, asociaciją išgąsdino „Creditinfo“ pranešimas, kad didelė dalis statybininkų yra ant nemokumo slenksčio, todėl ji atliko apklausą ir joje nesimato jokio „kolapso“.
„Norėtume būti optimistai ir į priekį, bet tikrai šiandien galvoju, kad turime neblogus rezultatus“, – teigė D. Gedvilas.
M. Statulevičiaus teigimu, geopolitinis netikrumas, išlaidų gynybai didinimas bei planai dislokuoti šalyje Vokietijos brigadą sukuria naujų galimybių statybos verslui.
„Statomi viešos ir privačios partnerystės būdu kariniai miesteliai, poligonai. Neoficialiai, bet turbūt su dalimi esančių čia, salėje, yra konsultuojamasi dėl gyvenamųjų projektų plėtros tose zonose, kur numatomas Vokietijos karių būsimas dislokavimas. Tai yra tikrai nemaža galimybė mūsų sektoriui, kuri užsiprogramuoja į ateinančius bent 3-4 metus. Tai bus tam tikras ir galimybių langas. Tik norisi labai teisingai, tikslingai ir laiku jį išnaudoti“, – teigė M. Statulevičius.
Įmonių vadovai: vieni į ateitį žiūri niūriai, kiti tikisi augimo
Bendrovės „Žilinskis Group“ vadovas Žilvinas Žilinskis teigė, jog inžinerinių tinklų tiesimo apimtys šiais metais buvo nemažos, tačiau žiūrint į ateitį optimizmo mažėja.
„Žiūrint visiškai į tolimesnę ateitį – į 2025 metus, tai labai niūrios kol kas nuotaikos. (...) Valdžios skola yra apie 29 milijardai eurų, valstybė skolindavosi maždaug už pusę procento, tai būdavo apie 150 mln. eurų palūkanų. Dabar jeigu skolintųsi už 4 proc., tai būtų 1,15 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad milijardo jau nėra. Remsime, aišku, mokytojus, pensininkus, nes artėja rinkiminiai metai, tai kas kentės? Kentės statybos vienareikšmiškai“, – diskusijoje kalbėjo Ž. Žilinskis.
Pasak bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, šiais metais bendrovė pardavė mažiau butų, nepradėjo įgyvendinti ir 250 butų projekto, planuoto 2022 metų pabaigoje.
„Nepradėjau dėl to, kad pinigų kaina ir man kainuoja, ir pirkėjams ji aktuali. Jeigu tų butų nenupirks metus laiko, tai kam dirbti? Rezultatas nulis nėra siekiamybė, o jis būtų ir neigiamas. Tačiau neašarojame, vis tiek pardavimų turime, pardavėme gal 130 butų. Gal tokiems kaip mes sveika būtų kokius 300 parduoti, bet yra kaip yra ir tai priimame visiškai ramiai“, – forumo diskusijoje teigė K. Vanagas.
Anot jo, rangos versle bendrovė kitais metais ketina išlaikyti panašias apimtis, kaip ir šiemet, kai pajamos viršys 100 mln. eurų.
„Rangos versle mes neturime valstybinių užsakymų, dirbame tik su privačiu verslu. Tai gamybinių pastatų, biurų statybos vyksta ir planuojame į ateitį, į kitus metus rangos versle panašias apimtis išlaikyti. Komerciniame nekilnojamame turte statome ir patys biuro pastatą, jo dar neužpildėme nuomininkais, turime virš 30 proc.“, – sakė K. Vanagas.
Tuo metu įmonės infrastruktūros darbų apimčių vertė šiemet sieks apie 58 mln. eurų, veikla bus pelninga, kai pernai pajamos buvo 43 mln. eurų, įmonė patyrė kelis milijonus eurų nuostolių.
„Jeigu daugiausia asfalto esame pagaminę Vilniuje – 155 tonas, tai šiemet virš 200 tonų. Jeigu anksčiau Vilnius remontuodavo 20-30 km gatvių, tai šiemet 100-120 km ir visus ateinančius trejus-ketverius metus taip planuoja ir elgtis. Tas pats ir Klaipėdoje. Miestai turi ambicingus planus“, – pasakojo K. Vanagas.
K. Vanagas tvirtino į ateitį žiūrintis optimistiškai.
„Tikrai matau šviesiai viską. Kalbant apie NT sektorių, tai vėlgi sklypus įsigijome, projektuojame, planuojame ir tikrai išeiti iš to sektoriaus nežadame“, – sakė jis.
Gali labiau nukentėti transporto ir logistikos verslas
Bendrovės „Estateguru Lietuva“ ryšių su investuotojais vadovas Vaidotas Šumskis teigė, kad kitais metais gali labiau nukentėti transporto ir logistikos verslas.
„Pirmas gal toks taikinys būtų logistikos segmentas, jis kažkiek nukentės dėl to, kad vis tik transporto paslaugos neteko didelio kliento iš Rytų ir tenka įmonėms šiek tiek persiorientuoti į vežimus Vakarų Europos rinkoje. Natūralu, kad kažkas turbūt neprisitaikys prie šių aplinkybių“, – svarstė V. Šumskis.
Anot jo, prekyboje, priešingai, prognozuojamas augimas, pirmiausia dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, kurį didina dešimtys tūkstančių atvykusių baltarusių, ukrainiečių.
„Ukrainiečiai daugiau mažiau tolygiai pasiskirstę po Baltijos šalių sostines, bet Vilnius yra išskirtinis, lyginant su Ryga ir Talinu, dėl to, kad baltarusių bendruomenė Vilniuje, vien tik darbingo amžiaus baltarusių yra apie 30-40 tūkstančių. (...) Turbūt galime nuspėti, kad prekybai, vartojimui tai turėjo tikrai nemažą impulsą ir žvelgiant į ateitį, tas impulsas ir toliau sušvelnins išaugusių palūkanų padarytą smūgį“, – teigė V. Šumskis.
„Tikėtina, kad, bent jau mano nuomonė yra tokia, kad prekybos segmentas kitais metais turbūt parodys geriausius rezultatus“, – tvirtino jis.
M. Statulevičiaus teigimu, komercinis turtas, biurai išlaiko savo populiarumą, atsiranda ir naujų segmentų, tačiau nerimą kelia užsienio investuotojų pasitraukimas iš Baltijos šalių rinkos.
„Nerimą, matyt, kelia tam tikrų didelių investuotojų, ypač iš užjūrio, pasitraukimas iš Baltijos šalių. (....) Saugumo projektai, saugumo renginiai, kurie vyksta Lietuvoje, valdantys regiono patikimumą, atsparumą, yra labai reikalingi, kad komercinis turtas ir investuotojai į komercinį turtą tikėtų mūsų regionu ir būtų ilgalaikis tas tikėjimas“, – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
