Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc., naikinamos pajamų mokesčio lengvatos.
Galiausiai estai nuo naujųjų metų įves automobilių mokestį, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) padidins visiems, nepriklausomai nuo pajamų, nuo 654 iki 700 eurų, o nuo 2025 m. numatoma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 22 proc.
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad Estijoje numatyti mokestiniai pakeitimai nėra drastiški, bet pakankamai ryškūs ir nukreipti į perskirstymo didinimą.
„Pokyčiai nėra drastiški, bet sakyčiau, pakankamai ryškūs. Akivaizdu, kad nukreipti į perskirstymo didinimą ir, aišku, iš kitos pusės NPD didinimas, jeigu 50-ia eurų didinamas visiems, dirbančiųjų pas juos bus 0,5 mln., jeigu ne daugiau, tai pakankamai dideli biudžeto praradimai“, – Eltai teigė K. Lisauskas.
„Taip pat, gynybos finansavimas didėja, kaip ir pas mus numatoma, tai nėra kitų variantų, kaip didinti biudžeto pajamų surinkimą“, – akcentavo jis.
Didžiulė Estijos problema – nesurenkamas pelno mokestis
K. Lisauskas taip pat akcentavo, kad Estijoje yra didžiulė problema dėl pelno mokesčio surinkimo, bet PVM tarifo bei pelno mokesčio didinimas to neišspręs.
„PVM tarifas didinimas, su pelno mokesčiu, kad ir bus didinamas, bet ten yra didžiulė problema, nes ne Finansų ministerija nusprendžia ir ne įstatymas nustato, kada pelno mokestis sumokėtas, o pats mokesčių mokėtojas. O jis kol gali, tol nemoka, tai pelno mokestis pas juos yra nesurenkamas iš esmės“, – sakė jis.
Nesupranta kaip verslas apskaičiuoja kapitalo apmokestinimo skirtumą Lietuvoje ir Estijoje
Liepos pabaigoje vertindamas planuojamus mokestinius pokyčius Baltijos šalyje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius savo feisbuko paskyroje tikino, kad pritarus mokestiniams pakeitimams, kapitalo apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skirsis kone 12 proc. punktų. Pasak jo, Estijoje GPM nuo 20 augs iki 22 proc., o tuo metu Lietuvoje nuo 28 iki 34 proc.
K. Lisauskas tikino nesuprantąs, kaip LPK vadovas Lietuvoje apskaičiuoja GPM augimą iki 34 proc. Taip pat, anot jo, ir dabar nėra tokio dalyko, kaip 28 proc. GPM dydis, juolab, kad reta bendrovė šalyje moka 15 proc. pelno mokestį.
„Galbūt turima galvoje, kad jeigu esate vienintelis uždaros bendrovės akcininkas, tai pradžioje bendrovė sumoka 15 proc. pelno mokestį nuo uždirbo pelno, tada lieka 85 proc., kuriuos galite išsimokėti kaip dividendus. Nuo 85 proc. dar reikia sumokėti 15 proc. ir išeina 27,75 proc., galbūt šitą jis vadina 28 proc.“, – sakė mokesčių ekspertas.
„Bet dar yra niuansas, kad reta bendrovė faktiškai moka 15 proc., nes yra daugybė lengvatų, investiciniams projektams, moksliniams tyrimams, mažoms įmonėms ir t. t. Pelno mokestis Lietuvoje 15 proc. efektyviai praktiškai niekada nesiekė. O iš kur 34 proc., man sunku pasakyti, galbūt prideda tą siūlomą maksimalų papildomą 7 proc. tarifą visoms pajamoms viršijančioms 180 VDU“, – svarstė jis.
Mokesčių ekspertas taip pat akcentavo, kad jeigu ir bus Lietuvoje priimti mokesčių reformoje numatyti sprendimai dėl apmokestinimo, reikia suprasti, kad 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – yra dideli pinigai.
„Jeigu pavienis akcininkas nusprendžia tokią sumą išsiimti kaip dividendus iš verslo, tai gal ir yra pakankamai viskas tvarkoje“, – tikino K. Lisauskas.
„Jeigu jis (akcininkas – ELTA) išsiima pinigus iš verslo, tai jau ir idėjų nebėra, ir plėtros nebėra. Kuo tai trukdo ponui Janulevičiui aš nežinau, ir kodėl kapitalas turėtų pabėgti. Nes jeigu kapitalas nori toliau dirbti ir investuoti, tai jokių 34 proc. mokėti nereikia“, – akcentavo jis.
Lietuvos konkurencingumo suprastėjimas – visiški paistalai
Verslo atstovai kritikuodami mokesčių reformą dažnai pažymi, kad jos įgyvendinimas gali lemti prastesnį šalies konkurencingumą. K. Lisauskas tvirtino, kad tokie teiginiai yra „visiški paistalai“, nes verslas priimdamas sprendimus labiausiai atkreipia dėmesį ne į pelno mokestį, o į tai, kiek kainuos darbuotojai.
„Čia yra visiški paistalai (kad Lietuvos konkurencingumas gali suprastėti – ELTA), mano vertinimu. Kai yra priimami verslo sprendimai, tai apmokestinimas yra 6-7 vietoje ir kai vertini verslo planą, žiūri ne į pelno mokestį, o visų pirma, kiek tau kainuos darbuotojai“, – aiškino mokesčių ekspertas.
„Darbo kaštai ir darbo apmokestinimas, tai yra svarbu. Pelno mokestis, tai yra visiškai nelemiantis nieko, daug svarbiau yra rinkos dydis, stabilumas, logistika, kvalifikuotų darbuotojų prieinamumas, tai yra svarbu, o pelno mokestis yra smulkmena“, – pabrėžė jis.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
