Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2011 metų antrąjį ketvirtį siekė 27008,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 proc.
Per 2011 metų pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 49999,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 6,5 proc.
Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2010 metų pirmuoju pusmečiu, nustatytas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse. Gana spartų pirmojo pusmečio bendrojo vidaus produkto augimą nulėmė auganti gamyba bei atsigaunantis vartojimas, nemažą įtaką padidėjimui turėjo žemas BVP lygis 2010 metais.
Komentarai
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims:
Lietuvos BVP augimas 2011 m. II ketvirtį palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 procento, tačiau sulėtėjo šiek tiek daugiau nei tikėtasi lyginant su šių metų pirmu ketvirčiu, kai augimas siekė 6,9 proc. Vis dėlto ekonomikos augimo tempai išlieka spartūs. Akivaizdu, kad teigiamą rezultatą duoda ne tik augantis eksportas bet ir vidaus paklausa, ką patvirtina mažmeninės prekybos vidaus rinkoje augimas. Galime sakyti, kad Lietuvos ekonomikos augimas tampa labiau subalansuotas – auga ir eksportas, ir vidaus vartojimas.
Vis dėlto šių metų antroje pusėje tikėtinas švelnus ekonomikos augimo sulėtėjimas, atspindintis teigiamos bazės efekto pabaigą. Nepaisant to, „Danske“ bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs apie 5,8 proc. vidutinės trukmės laikotarpiu, augimas sulėtės dėl didesnių palūkanų normų, poreikio įgyvendinti ribojančią fiskalinę politiką ir išorinės paklausos sumažėjimo.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas:
Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu , šalies BVP išaugo 6,1 proc., t.y. panašiai kaip prognozavo daugelis institucijų. Tai, kad vis dar smarkiai jaučiamas žemos palyginimo bazės efektas, patvirtina statybų išsiveržimas į plėtros lyderius, nors šiam sektoriui dar labai toli iki prieškrizinės būklės. Laipsnišką ekonomikos svorio centro persikėlimą nuo eksporto link vidaus rinkos atspindėjo pramonės ir mažmeninės prekybos veiklos rodikliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 14,6 proc., antrąjį ketvirtį – 10,5 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu mažmeninės prekybos plėtra, atvirkščiai, spartėjo – nuo 20,4 proc. pirmąjį ketvirtį iki 23,6 proc. antrąjį ketvirtį.
Vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta nepaisant to, kad infliacija „suryja“ esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau. Aktyviau kuriamos naujos darbo vietos, tačiau bedarbiai ne visada gali jas užimti dėl profesinio neatitikimo arba riboto mobilumo. Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas panašus į judėjimą pora žingsnių pirmyn, pora – į šoną ir žingsnis atgal. Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas lemia vangesnį vartojimą jau šiandien.
Prasidedančiame naujame verslo cikle tikėtis tokių ekonomikos plėtros tempų kaip 2003-2008 m. būtų tiesiog naivu. Egzistuoja keletas objektyvių priežasčių, slopinančių perdėtus lūkesčius. Pirma, šalis atsisveikina su krize, vilkdama kur kas sunkesnę valstybės skolos naštą (tai ne kaltinimas valdžiai, o fatališka krizės pasekmė), o tai artimiausius keletą metų stabdys aktyvią investicijų politiką ir ribos mokesčių mažinimo galimybes. Antra, kreditavimo užmojis bus menkesnis tiek dėl išorės (papildomi Bazelio-III kapitalo reikalavimai), tiek dėl vidaus (Lietuvos banko atsakingojo skolinimo gairės) veiksnių, be to, bankai išmoko krizės metu gautas pamokas. Trečia, verslo ir namų ūkių potraukį skolintis taip pat reikėtų padauginti iš tam tikro atsargumo koeficiento, pastaraisiais metais įgijus kad ir skaudžios, bet vertingos patirties. Ketvirta, jau netrukus emigracija nublokš mūsų darbo rinką į tokią būklę, kai bus ką dirbti, tik nebus kam.
Birželio mėnesį pristatydami naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinį atkreipėme dėmesį į tai, kad užsienio prekyba nebėra lemiamas ekonomikos kilimo veiksnys, kadangi jos įtaka BVP pasireiškia ne per eksportą, o per grynąjį eksportą, t.y. eksporto ir importo balansą. Importui susilyginus su eksporto augimo sparta ar ją pranokus, užsienio prekyba tampa neigiamu BVP kūrimo veiksniu. Būtent į tokią eksporto ir importo raidos stadiją mes ir įžengėme.
Be to, pastaruoju metu išryškėjo keletas globalinės ekonomikos simptomų, kurie toli gražu nedžiugina. Labiausiai neramina atotrūkis tarp didžiulių iššūkių ir itin menko politikų gebėjimo imtis adekvačių veiksmų. Turime omenyje daugelį pasaulio šalių kankinančią valstybės skolos problemą. Nesibaigiančios politinės konsultacijos ir interesų derinimas pasiglemžia visą energiją, todėl jos pakanka garsiai sušvilpti, bet ne pajudėti iš vietos. JAV susitarimo dėl skolos reformos paieškas apsunkina greitai įvyksiantys šios šalies prezidento rinkimai.
Daugelis Lietuvos ekonomikos rodiklius prognozuojančių institucijų padidino artimiausių metų BVP prognozes, tačiau tai yra veikiau duoklė žemos 2010 m. palyginimo bazės efektui, nei fundamentaliais veiksniais grįstas optimizmas. Tiesa, trečiąjį ketvirtį vidaus rinkai turės apčiuopiamos įtakos Lietuvoje rengiamas Europos krepšinio čempionatas, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP pokytis jau bus kuklesnis. SEB banko prognozuojami BVP pokyčiai lieka tie patys: 2011 m. - 6,5 proc., 2012 m. – 5,5 proc., 2013 m. – 5 proc.
