Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia.
Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau. Nors čia dažniau pasitaikė nusivylimų ir tenka pirkti brangesnius, įprastus produktus, tačiau tikrai atradau ir tokių produktų, kuriuos perkant nejaučiu kokybės skirtumų, tačiau kišenėje lieka daugiau pinigų.
Nors maisto produktus visi esame įpratę vartoti skirtingus, tačiau pamėginsiu apžvelgti tik tuos, kurie atsiranda dažno lietuvio šaldytuve. Reikėtų paminėti, kad visos kainos yra apžvelgiamos be akcijų, todėl akyliau paieškojus, tikiu, galima rasti ir dar pigesnių maisto produktų.
Pigiausiems pieno produktams – tvirtas taip, duonos gaminiams – griežtas ne
Pirmiausia – pienas. Jo tikrai per mėnesį suvartoju nemažai. Naudoju jį daugiausia kavai gardinti, tačiau vis tiek per mėnesį perku apie 4 pakuotes. Anksčiau buvau pratusi prie vieno žinomo Lietuvos gamintojo siūlomo 2,5 proc. riebumo pieno, už kurio litrą tekdavo mokėti 0,89 ct.
Tačiau išbandžius pigiausią siūlomą 2 proc. riebumo pieną, už kurio litrą tenka mokėti vos 0,59 ct., visiškai nepajaučiau jokio kokybės skirtumo. O dabar per mėnesį vien pienui sutaupau 1,20 euro.
Kefyro vartoju visai nedaug, tačiau labai mėgstu šaltibarščius, todėl kartą mėnesyje mano meniu atsiduria būtent jie. Gamindama naudoju tik kefyrą, o jo prisireikia dviejų litrų. Anksčiau pirkdavau 2,5 proc. riebumo kefyrą, kurio litro kaina buvo 0,99 ct.
Dabar išbandžiau pigiausią siūlomą, už kurio litrą moku vos 0,69 ct. ir nejaučiu jokio kokybės skirtumo. Tiesa, pigesnis kefyras mažiau riebus – 2 proc. Sutaupau nedaug – 0,60 ct. Tačiau tiems, kurie kefyro vartoja mažiau, tai tikrai gali pridėti į kišenę vieną kitą papildomą eurą.
Sviesto vartoju nedaug, tačiau vis tiek mėnesyje tenka nusipirkti bent dvi pakuotes. Kartais jo prisireikia košėms gardinti, kartais gaminant pyragus. Anksčiau buvau pratusi pirkti to paties, kaip ir pieno, gamintojo sviestą, kurio 200 gramų kainuodavo 2,19 euro.
Išbandžiau nusipirkti pigiausią siūlomą – vos už 0,94 ct. Ir nė kiek nenusivyliau. Tiesa, pakuotė kiek mažesnė – 180 gramų. Tačiau vis tiek per mėnesį perku dvi pakuotes, kurių tikrai pakanka. Todėl sutaupau 2,50 euro.
Fermentinio sūrio per mėnesį prisireikia dviejų pakuočių. Iki dabar pirkdavau gerai žinomo gamintojo sūrį ir iš esmės mokėdavau 1,98 euro už 240 g. veikiausiai vien iš įpročio, nes dar nuo vaikystės jį visad pirkdavo mama. Tačiau išmėginau pigiausią alternatyvą – vos 1,19 euro už 250 gramų. Ir ne tik nepajaučiau jokio kokybės skirtumo, o dar ir gaunu šiek tiek daugiau produkto už pigiau. Per mėnesį sūriui sutaupau 1,58 euro.
Žiemą grietinės prisireikia dviejų pakuočių mėnesyje, nes šaltuoju metų laiku gaminu nemažai sriubų, kurias mėgstu pagardinti grietine. Anksčiau nuolat pirkdavau 30 proc. riebumo 380 g. grietinės indelį, už kurį mokėdavau 1,95 euro. Išbandžiau to paties riebumo pigiausią grietinės alternatyvą, už kurios 400 g. nuo šio moku vos 0,69 ct. ir nejaučiu jokio kokybės skirtumo. O tai per mėnesį man leidžia sutaupyti 2,52 ct.
Kiaušiniai. Paprastai jų parsivežu iš kaimo, tačiau siaučiant pandemijai nevykstu aplankyti mamos, todėl ir kaimiškų kiaušinių „kranelis“ taip pat lieka užsuktas ir tenka pirkti juos parduotuvėje. Prisireikus visad pirkdavau gerai žinomo prekės ženklo siūlomus kiaušinius, kurių L dydžio 10 vnt. kainavo 1,79 euro. Tačiau išmėginau pigiausius siūlomus L dydžio kiaušinius, kurie kainuoja vos 1,09 euro ir nejaučiu jokio kokybės skirtumo. O per mėnesį sutaupau apie 0,70 ct.
Ir štai priėjome prie duonos. Galiu drąsiai pasakyti, kad pigiausia duona iš tiesų yra sunkiai valgoma, todėl tikrai verta mokėti daugiau. Visgi pavyko atrasti kiek pigesnių, nei įprastų, alternatyvų.
Duoną vartoju įvairią – tiek šviesią, tiek tamsią, tiek forminę. Tad apie kiekvieną iš jų.
Tamsią duoną esu įpratusi valgyti tik viso grūdo ir be pridėtinio cukraus. Visuomet rinkdavausi tokią, kurios 350 g. kainuoja 1,05 euro. Iš tiesų pigesnės tokios tamsios duonos, kuri būtų pilno grūdo ir be pridėtinio cukraus nepavyko rasti apskritai, o jei ir yra – tik brangesnė, todėl likau prie įprasto pasirinkimo.
Šviesią duoną nuolat rinkdavausi tokią, kurios 600 g. kainuoja 1,39 euro. Išmėginau pačią pigiausią – 0,29 ct. už 700 g. – ir teko labai nusivilti. Nepatiko skonis, o dar ir kieta. Tačiau kiekvieno skonis skirtingas ir tai tėra tik mano sunjektyvus vertinimas.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – iškepiau nepatikusią duoną aliejuje, pagardinau česnaku bei druska ir turėjome puikų užkandį žiūrint filmą. Tiesa, galiausiai pavyko atrasti kiek pigesnę ir kokybe įprastai duonai nenusileidžiančią alternatyvą. Dabar už 600 g. šviesios duonos moku 0,89 ct. ir mėnesyje sutaupau 0,50 ct.
Su sumuštinių duona situacija buvo panaši, kaip ir su šviesia. Nusipirkus pigiausią alternatyvą, kurios 500 g. kainuoja 0,59 ct., teko nusivilti – nepatiko skonis, duona „guminė“. Tačiau visgi pavyko rasti pigesnę alternatyvą – dabar už 450 g. moku 0,79 ct. Buvau įpratusi pirkti tokią, kurios 500 g. kainuoja 1,45 euro, todėl dabar per mėnesį sutaupau apie 0,60 ct.
Taip pat vartoju daug įvairių kruopų ir košių, o dabar perkant jas taip pat pavyksta sutaupyti. Pavyzdžiui anksčiau pirkdavau grikius, kurių 400 g. kainavo 1,73 euro. Dabar atradau pigiausius, vos už 1,05 euro siūlomus 400 g. grikius ir nejaučiu jokio kokybės skirtumo. O tai kas mėnesį man leidžia sutaupyti 1,36 euro, mat tokių pakuočių man prisireikia dviejų.
Panašiai ir su ryžiais. Už 400 g. ryžių anksčiau mokėdavau 1,29 euro, o dabar pavyko atrasti tokius, kurių 400 g. kainuoja vos 0,59 ct. Tokias pakuotes mėnesyje suvartoju dvi, todėl sutaupau 1,40 euro.
Makaronams ypač daug nesutaupau, tačiau kišenėje taip pat lieka vienas kitas centas. Buvau įpratusi pirkti vieno gamintojo makaronus, kurių 500 g. kainavo 0,98 ct. Tačiau išmėginau pačius pigiausius siūlomus makaronus – vos 0,49 ct. už 500 g. ir nepajutau jokio kokybės skirtumo. Taip per mėnesį sutaupau 0,49 centus.
Pavyko atrasti ir daugiau pigesnių prekių už tas, kurias ilgus metus buvau įpratusi pirkti tik dėl žinomo prekės ženklo, tačiau straipsnių cikle norėjau apžvelgti tas, kurios yra dažno lietuvio namuose. Vien už aprašytus maisto produktus mėnesyje sutaupau 13,48 euro, o bendra su ankstesnėse dalyse aprašytų prekių sutaupyta suma siekia net 46,31 euro. Kol šalyje siaučia pandemija ir dažniau apsipirkinėti tenka internetu, kviečiu ir jus akyliau sekti savo prekių krepšelį ir išmėginti pigesnes, nei esate įpratę pirkti, prekes. Galbūt ir jums pavyks kišenėje palikti ne vieną dešimtį eurų.
